Popiežiaus, Valstybės sekretoriaus ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos
užuojauta, mirus Maskvos patriarchui Aleksijui II
Popiežius Benediktas XVI visos katalikų Bažnyčios vardu pareiškė užuojautą rusų stačiatikių
Bažnyčios sinodui dėl patriarcho Aleksijaus II mirties.
„Gavęs liūdną žinią
apie Maskvos patriarcho Jo Šventenybės Aleksijaus II mirtį, trokštu pareikšti brolišką
užuojautą Šventajam Sinodui ir visiems Rusijos stačiatikių Bažnyčios nariams,- rašoma
popiežiaus telegramoje. Meldžiu Viešpatį, kad priimtų į savąją taikos ir amžino džiaugsmo
karalystę šį nepavargstantį savo tarną ir suteiktų paguodos ir stiprybės visiems jį
apraudantiesiems. Suprasdamas mūsų bendrą įsipareigojimą siekti katalikų ir ortodoksų
savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo, mielai atsimenu mirusio patriarcho pastangas
siekiant Bažnyčios atgimimo po sunkios ideologinės priespaudos, kuriai priešinosi
daugybė kankinių ir tikėjimo išpažinėjų. Taip pat atsimenu kovą ginant žmogiškas ir
evangelines vertybes visų pirma Europos žemyne, linkėdamas, kad ji duotų laukiamus
taikos bei žmogiškos, socialinės ir dvasinės pažangos vaisius. Skausmingą atsisveikinimo
valandą, kai jo mirtingas kūnas atiduodamas žemei, laukiant prisikėlimo, šio Kristaus
Evangelijos tarno atminimas testiprina visus skausmo prislėgtuosius ir tepadrąsina
tuos, kas perims vadovavimą garbingajai Rusijos stačiatikių Bažnyčiai“,- rašo popiežius
Benediktas XVI.
* * *
Telegramą Rusijos Bažnyčios Sinodui pasiuntė ir
Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.
„Sužinojęs apie
Maskvos ir visos Rusios patriarcho Jo Šventenybės Aleksijaus II mirtį, - rašoma telegramoje,
- trokštu pareikšti brolišką užuojautą rusų ortodoksų Bažnyčiai, šią valandą, kai
ji atiduoda savo ganytoją į gailestingas tėviškas Dievo rankas. Jungiuosi į dangun
kylančią bendrą maldą, kad patriarchas Aleksijus amžinosios meilės šviesoje sutiktų
Jėzų Kristų, kuriam tarnavo gyvendamas žemėje. Taip pat meldžiu, kad gerasis Dievas
stiprintų krikščionišką viltį ir duotų jėgų tęsti Evangelijos liudijimo darbą“,- sakoma
kardinolo telegramoje.
* * *
Užuojautos telegramą pasiuntė taip pat
ir Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. „Si
giliu liūdesiu priėmėme žinią apie Maskvos ir visos Rusios patriarcho Jo Šventenybės
Aleksijaus II mirtį, - rašoma telegramoje. Patriarchas Aleksijus buvo pašauktas vadovauti
rusų stačiatikių Bažnyčiai didžiųjų pokyčių metu ir jo vadovavimo dėka Bažnyčia sugebėjo
kupina vidinio gyvybingumo įveikti visus sunkumus, pereinant iš sovietinių laikų į
dabartinius. Jis daug nuveikė, kad būtų steigiamos naujos vyskupijos, kuriamos parapijos
ir švietimo institucijos, kurių dėka atsigavo ilgus skaudžius išbandymus kentėjusios
Bažnyčios gyvenimas. Aš atsimenu dažnus susitikimus su Jo Šventenybe,- rašo kardinolas
Kasperis. Jis visada pabrėždavo savo palankumą Šventajam Tėvui ir norą stiprinti bendradarbiavimą
su katalikų Bažnyčią. Niekada nekilo abejonių dėl jo asmeninio ryžto gerinti santykius
su katalikų Bažnyčia, net ir tuo metu kai kartais atsirasdavo sunkumų. Šią akimirką
mes vienijamės su rusų stačiatikių Bažnyčios vyskupais ir tikinčiaisiais, melsdami
dangiškąjį amžinos meilės Tėvą, kad jis dosniai atsilygintų patriarchui Aleksijui
už jo ilgą ir nuoširdų tarnavimą Bažnyčiai, kurią jis taip mylėjo“, - sakoma į Maskvą
pasiųstoje kardinolo Valterio Kasperio užuojautos telegramoje.
* * *
Aleksijus
II – Aleksejus Ridigeris – gimė 1929 metų vasario 23 dieną Estijos sostinėje Taline,
ortodoksų kunigo šeimoje. Estiją prievarta prijungus prie Sovietų Sąjungos, pasibaigus
Antrajam pasauliniam karui, Aleksejus Ridigeris įstojo į Leningrado kunigų seminariją.
1950 metais jis buvo įšventintas diakonu ir davė vienuolio įžadus. Po metų buvo įšventintas
kunigu. 1953 metais baigė Leningrado stačiatikių akademiją. 1961 metais buvo paskirtas
Talino vyskupu ir vėliau metropolitu. 1990 metais mirus Maskvos patriarchui Pimenui,
Talino metropolitas buvo išrinktas nauju Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Kaip pažymėta
kardinolo Kasperio užuojautos telegramoje, jam teko vadovauti stačiatikių Bažnyčiai,
einančiai iš sovietinių laikų ir naują Rusiją. Jam taip pat teko vienas svarbiausių
vaidmenų ne visada sklandžiame ir lengvame ekumeniniame procese, ypač gana sudėtinguose
stačiatikių santykiuose su katalikų Bažnyčia. (jm)