Ar Vatikanas remia mirties bausmės taikymą homoseksualams?
Pirmadienį žinių agentūra „I.Media“ paskelbė interviu su arkivyskupu Celestino Migliore,
nuolatiniu Šventojo Sosto atstovu Jungtinių Tautų Organizacijoje, apie tai, jog Šventasis
Sostas nerems Prancūzijos iniciatyva ir Europos Sąjungos vardu gruodžio 10 dieną Jungtinėse
Tautose pristatomo deklaracijos projekto apie „visuotinę homoseksualumo depenalizaciją“.
Antradienį Italijos ir kitų šalių spaudoje jau buvo galima perskaityti tokio
pobūdžio antraštes ir komentarus: „Vatikanas pateisina gėjų persekiojimą“, „Vatikanas
puola Jungtines Tautas“, „Vatikanas prieš Jungtines Tautas: „ne“ homoseksualumo depenalizacijai“
ir pan. Gausiai cituoti gėjų organizacijų aktyvistai smerkė Vatikaną už tai, kad šis
tiesiogiai remia tas šalis, kuriose homoseksualūs asmenys yra persekiojami, įkalinami
ar net baudžiami mirtimi.
Deja, reikia konstatuoti, jog tokios antraštės žymi
tik dar vieną kai kurių masinių komunikacijos priemonių informacijos iškraipymo atvejį,
kuris buvo sukurtas labai paprastu sugretinimu: jei Vatikanas pasisako prieš deklaraciją
apie „visuotinę homoseksualumo depenalizaciją“, tai reiškia, kad Vatikanas yra už
homoseksualių asmenų diskriminaciją, kankinimą ar žudymą.
Tačiau šiek tiek
atidesnis žvilgsnis į arkivyskupo Migliore interviu žodžius tokį sugretinimą paneigia.
Diplomatas prieš komentuodamas Šventojo Sosto poziciją priminė Bažnyčios nuostatą
homoseksualių asmenų atžvilgiu, įrašyta ne kur kitur, o Bažnyčios katekizme: homoseksualių
žmonių atžvilgiu reikia vengti bet kokio neteisingo elgesio.
Galima pridurti,
jog ne kartą įvairiuose kituose kontekstuose tiek Bažnyčios, tiek Šventojo Sosto atstovai
yra pabrėžę, jog tai, kad Bažnyčios moralinės doktrinos požiūriu homoseksualumo praktikavimas
yra „objektyviai netvarkingas“, jokiu būdu nepateisina prievartos, nepagarbos, įžeidinėjimų,
diskriminacijos įvairiose kasdienėse situacijose homoseksualių asmenų atžvilgiu. Taip
pat nesunku patikrinti Šventojo Sosto diplomatijos bendrą ir principinę poziciją mirties
bausmės ir kankinimų atžvilgiu. Pasidomėję ras daugybę Šventojo Sosto diplomatų pareiškimų
prieš mirties bausmę ir kankinimus, kad ir kokie sunkūs nusikaltimai būtų padaryti.
Žinant tokią aiškią Bažnyčios poziciją šiais klausimais, žinant dar ir tai, kad polinkis
į homoseksualumą pats savaime Bažnyčios akyse nėra asmens nuodėmė (bet praktikavimas
- taip), kaltinimai, jog „Vatikanas“ pritaria homoseksualių asmenų kankinimui ir žudymui
yra paprasčiausiai melagingi.
Tai vis tik kodėl Šventasis Sostas nepasirašys
deklaracijos prieš „visuotinę homoseksualumo depenalizaciją“? Tai arkivyskupas Migliore
paaiškino žodžiais, kuriuos citavo ne visi: nes deklaracijos projektas neapsiriboja
kova su prieš homoseksualius asmenis nukreipta (teisine) diskriminacija. Deklaracijoje
įžvelgiamas siekis sukurti atskirą diskriminacijos kategoriją ir ją integruoti į žmogaus
teisių sistemą. Šia nauja kategorija vėliau būtų galima pasinaudoti kaip politiniu
svertu ir, pavyzdžiui, daryti spaudimą šalims, kurios nepripažįsta vienos lyties asmenų
santuokų.
Antradienį, gruodžio 2, tą dar kartą pakartojo Šventojo Sosto spaudos
salės direktorius Federico Lombardi. Pasak jo, katalikų Bažnyčios Katekizme aiškiai
išdėstyti pamatinių asmens teisių gerbimo ir neteisingos diskriminacijos atmetimo
principai tikrai negina, kaip kas norėtų įteigti, mirties bausmės. Negana to, šie
principai išskliaudžia ne tik mirties bausmę, bet ir visas prievartines ar diskriminacines
baudžiamąsias normas homoseksualių asmenų atžvilgiu.
Šventasis Sostas nepritaria
deklaracijai, - pakartotinai pabrėžė t. Lombardi, - nes jos siekis ne tik „depenalizuoti
homoseksualumą“, bet ir visiškai sulyginti bet kokias lytines orientacijas. Kitaip
tariant, jei kas manytų, jog vyro ir moters santuoka yra pamatinė socialinio gyvenimo
forma ir kad jai turi būti teikiama pirmenybė, galėtų būti apkaltintas negerbiantis
žmogaus teisių.
Paskutiniai Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus komentaro
žodžiai galėtų būti atsaku tiems, kurie bandė pavaizduoti, jog Šventasis Sostas „puola“
Jungtines Tautas.
Mažiau negu 50 JT valstybių narių pritarė aptariamai deklaracijai,
o 150 valstybių prie jos neprisijungė. Šventasis Sostas nėra vienas, - priminė t.
Lombardi. (rk)