Šv. Tėvas sekmadienio rytą lankėsi Šv. Lauryno bazilikoje
Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aplankė Romos šv. Lauryno parapijos bendruomenę.
Vizito proga Šv. Tėvas aukojo Pirmojo Advento sekmadienio Mišias šv. Lauryno bazilikoje.
Popiežiaus apsilankymo tikslas buvo iškilmingai užbaigi Lauryno metus, dedikuotus
arkidiakono ir kankinio šv. Lauryno mirties 1750 metinėms.
Šv. Laurynas buvo
vienas iš septynių Romos vyskupijos diakonų. Popiežiaujant Sikstui II jis ėjo popiežiaus
arkidiakono pareigas. Valdant imperatoriui Valerianui, 258 metais Laurynas buvo pasmerktas
mirti. Jis buvo nuteistas už tai, kad bandė išsaugoti kulto reikalams ir vargšų globai
skirtą bažnytinį turtą.
Romos Šv. Lauryno bazilika yra viena iš seniausių
Romos vyskupijos bazilikų. Dabartinis bazilikos pastatas yra iškilęs virš Šv. Lauryno
kapo. Pirmąją baziliką šioje vietoje pastatė imperatorius Konstantinas Didysis ketvirtojo
amžiaus pradžioje, o vėliau gyvenę popiežiai ją didino ir puošė.
Lauryno metai
buvo švęsti tikinčiųjų piligrimystėmis prie šv. Lauryno kapo ir įvairiais kitais renginiais.
Dauguma Lauryno metų dalyvių buvo Romos vyskupijos tikrintieji ir piligrimai italai,
vokiečiai bei ispanai, priklausantys šv. Laurynui dedikuotoms parapijoms.
Kulminacinis
Lauryno metų įvykis buvo sekmadienį vykęs Šv. Tėvo apsislankymas.
Mišių homilijoje
popiežius priminė sudeginimu nukankinto Šv. Lauryno gyvenimo įvykius, jo rūpestį vargšais
ir neturtingaisiais, Romoje dosniai vykdytus krikščioniškus artimo meilės darbus,
o ypatingai jo tarnystę popiežiui, kurią taip karštai troško paliudyti, kad vos po
kelių dienų pasekė juo iki pat aukščiausiojo kankinystės išbandymo ir didvyriško kraujo
praliejimo. Popiežius pakartojo žodžius, kuriais jo pirmtakas Leonas Didysis kalbėjo
apie žiaurią šv. Lauryno mirtį: „Liepsnos neįstengė nugalėti Kristaus meilės, o ugnis,
kuri jį degino iš lauko, buvo silpnesnė už tą, kuri degė jo viduje“.
Šv. Tėvas
ragino šv. Lauryno parapijos tikinčiuosius Advento pradžioje žvelgti į šv. Lauryno
šventumo pavyzdį. Šv. Laurynas mums kartoja, jog šventumas, tai yra mūsų ėjimas pasitikti
Jėzaus, kuris nuolatos ateina mūsų lankyti, nėra praeinanti mada, o laikui bėgant
vis šviesiau aiškėja ir išryškina nuolatinį žmogaus polinkį siekti Dievo.
Lauryno
metai tebūna paskatinimas parapijos bendruomenei atnaujinti priklausymą Kristui, giliau
išgyventi priklausymą Kristaus mistiniam kūnui, kuris yra Bažnyčia ir pastovų įsipareigojimą
evangelizuoti artimo meilės darbais. Laurynas, tas didvyriškas nukryžiuoto ir prisikėlusio
Kristaus liudytojas, kiekvienam tikinčiajam tebūna nuolankaus priklausymo Kristui
pavyzdys, idant apaštalo šv. Pauliaus žodžiais, ir mes iki galo gyventume taip, kad
iki pat Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo išliktume nenusikaltę. (sk)