Lapkričio 30-ąją Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo apaštalo šv. Andriejaus šventę.
Romos Bažnyčios globėjo šv. Petro jaunesnysis brolis šv. Andriejus yra Konstantinopolio
ekumeninio patriarchato ir kartu visų ortodoksų Bažnyčių ypatingas dangiškasis globėjas.
Kaip kasmet, Stambule vykusiose iškilmingose pamaldose šv. Andriejaus garbei dalyvavo
ir katalikų Bažnyčios delegacija, kuriai vadovo Popiežiškosios krikščionių vienybės
tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper.
Šv. Andriejaus šventė ypatingai
pažymėta ir pietų Italijos Amalfi mieste, kur sekmadienį buvo užbaigtas apaštalo relikvijų
atgabenimo į šį miestą 800 metų jubiliejus. Šia proga aukotoms Mišioms vadovavo popiežiaus
atstovas Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.
Apaštalui
Andriejui priskiriamas Kristaus mokslo paskelbimo graikams nuopelnas. Andriejaus brolis
Petras iš Jeruzalės, per Antiochiją, atvyko į Romą ir tapo visuotinės Bažnyčios ganytoju.
Andriejus tapo graikų apaštalu. Abu buvo nukryžiuoti ir abu budelių prašė, kad jų
kryžiai būtų skirtingi negu Kristaus kryžius, nes jie jautėsi nesą verti mirti prikalti
prie tokio paties kryžiaus kaip Kristus. Apaštalas Petras buvo nukryžiuotas žemyn
galva, o tos formos kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Andriejus, iki mūsų dienų
vadinamas Andriejaus kryžiumi.
Apaštalas Andriejus buvo nukankintas Graikijoje
apie 60 metus. Po kelių šimtmečių, kai jau krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos
religija, jo relikvijos buvo perkeltos į Konstantinopolį. Nuo to laiko apaštalas Andriejus
tituluojamas pagrindiniu Konstantinopolio Bažnyčios globėju. Deja, jo relikvijų likimas
vėliau tapo viena iš Rytų ir Vakarų krikščionių priešiškumo priežasčių. Liūdnai pagarsėjusio
vadinamojo ketvirtojo kryžiaus žygio metu, į Palestiną ketinę keliauti kryžeiviai,
Šv. Žemės nepasiekė, o savo žygį baigė Rytų krikščionijos sostinėje Konstantinopolyje.
Kartu su kitomis iš Vakarų atvykusių krikščionių iš Konstantinopolio išvogtomis brangenybėmis,
buvo išgabentos ir šv. Andriejaus relikvijos. Jos 1208 metais buvo atgabentos į Italijos
Amalfi miestą, kuris tuo metu buvo savarankiška valstybė - viena iš keturių „jūrinių
respublikų“ (panašiai kaip Venecija, Genuja ir Piza). Ano nelemto ketvirtojo kryžiaus
žygio prisiminimas ilgus amžius temdė katalikų ir ortodoksų Bažnyčių santykius. (jm)