Palaimintuoju paskelbtas kubietis José Olallo Valdés

Šeštadienį Kuboje kard. José Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas emeritas, palaimintuoju paskelbė José Olallo Valdés. Tai jau antrasis šios šalies palaimintasis, po kankinio José Lòpez Piteira. Tačiau pirmą kartą Kuboje vyko pati beatifikacija. Palaimintasis José Olallo Valdés priklausė Šv. Dievo Jono hospitalierių vienuolijai, dar kitaip vadinamai bonifratrais. Šia ypatinga proga vienuolijos prioras Donatus Forkan dalinosi dideliu džiaugsmu, jog vienuolijos brolių tarpe turi dar vieną šventumo, tarnystės ligoniams ir vargšams, pavyzdį.

José Olallo Valdés gimė 1820 metais Havanoje. Dar vaikas buvo paliktas tėvų ir augo vaikų prieglaudoje. Olallo ankstyvoje jaunystėje pirmą kartą susitiko su bonifratrų vienuoliais Šv. Dievo Jono ligoninėje, buvo sužavėtas jų pavyzdžio bei charizmos. Vos sulaukęs 15 metų amžiaus pats įstojo į vienuoliją ir davė neturto, skaistybės, klusnumo įžadą bei dar vieną, ketvirtą, hospitalierių vienuoliams būdingą įžadą rūpintis ligoniais. Tais pačiais, 1835 metais, vyresniųjų buvo pasiųstas į Camaguey miestą, kuriame siautė choleros epidemija. Vienuolis Olallo bet kuriuo paros metu buvo pasiruošęs rūpintis ligoniais bei juos stiprinti. Be kita ko, tuo metu Kuba dar buvo Ispanijos kolonija. Kuboje nuolatos kildavo badas, socialiniai neramumai. Valdžios institucijos išleido ne vieną dekretą, uždraudžiantį religinių bendruomenių veiklą. Buvo uždrausta taip pat priimti naujus narius bei nešioti vienuolišką rūbą. Bonifratrai buvo priversti apleisti 52 ligonines Ispanijoje, 3 – Filipinuose ir 2 – Kuboje. Tačiau vienuolis Olallo nusprendė pasilikti ir dirbti paprastą ligonių slaugytojo darbą. Jis slaugė ligonius nuo aušros iki vėlyvo vakaro. O 1845 metais baigė ligonių slaugos mokslus.

Palaimintojo José Olallo Valdés vidinis gyvenimas ypatingai buvo paveiktas dvasinių pratybų, kurias 1851 metais vedė šv. Antanas Maria Klaretas. 1856 metais José Olallo Valdés buvo išrinktas prioru, tačiau pareigas delegavo vienuoliui Juan Manuel Torres. Pastaram susirgus raupsais, palaimintasis Olallo jį slaugė iki pat mirties. Kubos išsivadavimo karo 1868-1878 metais Olallo sugebėjo pasipriešinti, kad ligoninėje būtų slaugomi tik kareiviai.

José Olallo Valdés turėjo didelį populiarumą tarp žmonių bei garsėjo dosnumu. Pasak to meto liudininkų, Olallo savo atlyginimą skirdavo vargšams ir net atiduodavo savo batus stokojantiems. Kiekvieną ryta palikdavo prie ligoninės įėjimo pilną pintinę duonos vargšams. 1876 metais Kubos Santjago arkivyskupas pasiūlė vienuoliui priimti kunigystės šventimus. Tačiau Olallo atsisakė, nes buvo davęs įžadą tarnauti ligoniams ir stokojantiems Kristaus meilės vardan. Su džiaugsmu ir entuziazmu save aukojo vargšams iki mirties 1889 metais. Jis buvo paskutinysis bonifratrų vienuolis Kuboje. (kl)