Naujo antikrikščioniško smurto atvejis Egipte: priežastys ir vertinimai
Praėjus beveik savaitei nuo įvykio, katalikiška žiniasklaida atkreipė dėmesį į naują
antikrikščioniško smurto atvejį Egipto sostinėje Kaire: koptų ortodoksų bažnyčios
užpuolimą, įvykusį jos inauguravimo dieną, praėjusį sekmadienį, lapkričio 23-ąją.
Apie įvykį prie koptų bažnyčios pranešėme mūsų penktadienio laidoje. Keli tūkstančiai
agresyviai nusiteikusių musulmonų užpuolė ir apgulė koptų Mergelės Marijos bažnyčią
kuomet joje buvo aukojamos pirmosios Mišios. Užpuolimo metu bažnyčioje buvo bent 800
žmonių. Tuo metu protesto akcijoje prieš bažnyčią dalyvavo, pasak vienų šaltinių,
10 tūkstančių žmonių, o pasak kitų – net dvigubai daugiau.
Koptų Bažnyčia yra
persekiojama. Persekiojimai kartais yra subtilūs, o kartais smurtiniai. Taip visų
Egipto krikščionių, kurių yra maždaug dvylika milijonų, būklę yra apibendrinęs misijų
pasauliui skirtas italų kalba leidžiamas žurnalas „Mondo e Missione“. Egipto koptai
ortodoksai, sudarantys ryškią krikščionių daugumą, ir katalikai bei kitų konfesijų
bendruomenės kasdieniame gyvenime susiduria su įvairiausiais sunkumais, kurių vienas
pagrindinių yra sunkumas pasistatyti naujas bažnyčias.
Įstatymų numatyta eiga
yra ilga ir sudėtinga. Tokiam projektui būtinas valstybės vadovo, tai yra Egipto Arabų
respublikos prezidento, dekretas, o paskui seka aibės visokiausių kitokių neišvengiamų
ir nelengvai įveikiamų biurokratinių žingsnių. Tokia ir Egipto katalikų, kurių yra
maždaug 250 tūkstančių, ir koptų ortodoksų, sudarančių penkiolika procentų krašto
gyventojų, dalia musulmonų daugumos bendruomenėje, kuri siekia oficialiai tvirtinti
islamišką tapatybę per 80 milijonų gyventojų šalyje. Priešingai nei skelbiama Egipto
konstitucijoje, koptai krikščionys jaučiausi kaip antros eilės piliečiai. Jie pastovai
patiria agresyvaus ir ekstremistinio islamo prievartą, dažnai pavirstančią atviromis
kovomis, kartais pareikalaujančiomis aukų.
Per pastaruosius tris dešimtmečius
buvo nužudyti arba antikrikščioniškuose išpuoliuose sužeisti maždaug keturi tūkstančiai
krikščionių tikinčiųjų. Per besibaigiančius 2008 metus įvyko apie dešimt tokių išpuolių,
kaip pastarasis Kairo priemiestyje.
Katalikiška žinių agentūra „Asianews“ pranešime
iš Kairo smulkiau papasakojo apie antikrikščioniško smurto aktą, surengtą lapkričio
23 dieną prie koptų Mergelės Marijos bažnyčios periferiniame Kairo West Ain Shams
kvartale.
Bažnyčios užpuolimas buvo pradėtas anksti sekmadienio rytą. Grupė
užpuolėjų pirmiausia užėmė priešais bažnyčią stovinčio pastato žemutinį aukštą. Jis
buvo pavertas musulmoniškų maldų erdve. Sekmadienio popietę kita grupė žmonių užtvėrė
privažiavimą prie bažnyčios iš abiejų gatvės galų. O po to apsupo pačią šventovę,
visą dieną iš jos neišleisdami joje buvusių šimtų Eucharistijos šventimo dalyvių.
Atvykus policijai, akcijos dalyviai ginkluoti lazdomis, šaukdamiesi džihado pajudėjo
į netoliese esančius krikščionių kvartalus. Protestuotojai sudegino kelis automobilius,
keli žmonės buvo sužeisti, nukentėjo taip pat užpulta naujoji Mergelės Marijos bažnyčia.
Ją koptai įrengė buvusiame fabrike po penkerius metus trukusių kantrių pastangų, vykdant
visas įstatymų numatytas normas.
Kiek išsamiau apie tokio antikrikščioniško
smurto priežastis papasakojo Kairo katalikų religijos mokslų instituto atstovas kun.
Milad Sidky Zakhary. Jis visų pirma pažymėjo, kad pagrindinė problema yra ta, kad
krikščionims nelengvai išduodami leidimai naujoms bažnyčioms. Todėl tikinčiųjų bendruomenės
arba grupės gan dažnai yra priverstos susitikti privačiuose namuose ar pastatuose,
kad galėtų vykdyti krikščionišką sekmadieninį įsakymą. Kai sužinoma apie tokius atvejus,
juos pastebėję asmenys nepraneša, kaip galėtų, valdžios įstaigoms ar policijai, o
patys eina daryti tvarkos – atvirai užpuldami krikščionis.
Egipto koptų ortodoksų
ir katalikų Bažnyčias sudaro gyvastingos tikinčiųjų bendruomenės. Aleksandrijos patriarchas
emeritas, kardinolas Stephanos II Ghattas viename pokalbyje pasakojo apie skaitlingus
pašaukimus į kunigus, o ypač moterų pašaukimus vienuoliniam gyvenimui. Nors tikintieji
patiria eilę visokių socialinių suvaržymų Egipte, pavyzdžiui, krikščionys negali būti
skiriami į jokius atsakingus postus, tačiau, anot patriarcho emerito, koptai katalikai
nuoširdžiai stengiasi nuosekliai, pagal evangelinį mokymą, liudyti krikščioniško gyvenimo
grožį. Jei įstengsime šitaip liudyti tikėjimą, Dievas niekuomet neapleis savo Bažnyčios,
- pažymėjo Egipto kardinolas, Aleksandrijos patriarchas emeritas Stephanos II Ghattas.
(sk)