T. Samir SJ ir kardinolo Tauran pastabos apie tarpreliginį dialogą
Neseniai, vos savaitės skirtumu, įvyko du renginiai, kurie ženklina dvi dideles ir
atskiras tarpreliginio dialogo gijas, galiausiai susipinančias viename audinyje.
Tai
lapkričio 4-6 dienomis Romoje vykęs tarptautinis katalikų-musulmonų forumas ir lapkričio
12-13 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke surengta konferencija
apie „Taikos kultūrą“.
Forumo Romoje ištakos yra susijusios su plačiai nuskambėjusia
2006 metų popiežiaus Benedikto XVI paskaita Regensburge. Tuosyk ši paskaita, iš vienos
pusės, iššaukė emocionalias protesto reakcijas, prie ko prisidėjo ir nelabai korektiškas
paskaitos pristatymas plačiojoje vakarų ir musulmonų pasaulio spaudoje. Tačiau, iš
kitos pusės, grupė musulmonų eruditų paskelbė viešą laišką, kuriuo buvo pratęsta diskusija
popiežiaus paskaitos temomis. Dar po kelių apsikeitimų viešais laiškais, po kelių
paruošiamųjų susitikimų pribrendo laikas forumui, kuriame dalyvavo kompetentingi žinovai
tiek iš katalikų pusės, tiek iš musulmonų.
Konferencijos „Taikos kultūra“ Jungtinių
Tautų Organizacijoje ištakos yra kitos. Ji įvyko Saudo Arabijos karaliaus Abdullah
iniciatyva. Prieš šią konferenciją buvo surengtos kitos dvi paruošiamosios konferencijos.
Pasak vienų komentatorių, ši „islamiška“ tarpreliginio dialogo iniciatyva kilo iš
nuoširdaus karaliaus susirūpinimo dėl religijų sambūvio, kiti priduria, jog tai islamo
pasaulio pastangos keisti įvaizdį po teroristinio akto JAV 2001 rugsėjo 11-ąją.
Jėzuitas
Samir Khalil Samir, žinomas islamo ekspertas, žinių agentūros „AsiaNews“ internetinėje
svetainėje publikavo komentarą apie katalikų musulmonų Forumą Romoje, kuriame pats
dalyvavo.
Pasak jo, forumo darbai vyko draugiškoje atmosferoje, pranokstančioje
formalų mandagumą. Buvo ir įtemptų minučių, tačiau jos nesudrumstė draugiškumo nuostatos,
kurią itin akcentavo abejų pusių vadovai: kardinolas Tauran ir muftijus Mustafa Čerič.
Anot tėvo Samir, Forume tikrai buvo vaisingai diskutuojama. Ryte buvo skaitomi du
pranešimai ta pačia tema, pateikiančia katalikišką ir musulmonišką požiūrį. Šie pranešimai
išryškindavo skirtumus, bet tuo pat metu ieškojo sąlyčio taškų. Visa likusi diena
buvo skirta skaitytų pranešimų komentarams, replikoms, nuomonių apsikeitimams, kurie
nenutrūkdavo ir „laisvu laiku“: pietų ar kavos pertraukėlių metu. Tėvas Samir pabrėžė,
jog dalyviai pasižymėjo labai aukštu kompetencijos lygiu, didele vidine kultūra. Forumo
pabaigoje paskelbta deklaracija gal kiek abstraktoka, tačiau reikia atsiminti, jog
šis forumas yra pirmas. Po dvejų metų įvyks kitas, šį kartą ne Romoje, tačiau musulmoniškoje
šalyje.
Apie ką buvo sunkiausia kalbėti? Tėvas Samir išskyrė praktinę religijos
laisvę, apimančią taipogi ir viešą išraišką bei misiją. Krikščionybė nuėjo ilgą bei
sunkų kelią, kol išrutuliojo dabartinį skyrimą tarp tikėjimo ir politikos, religijos
ir valstybės. Islamo pasaulyje šis skyrimas nebuvo priimtas. Galbūt susitikimas su
Europa būtų padėjęs šį skyrimą padaryti, jei Europa į daugelį musulmoniškų valstybių
nebūtų atėjusi su priešiško kolonizatoriaus veidu...
Man kilo aiškus įspūdis,
jog musulmonų pasaulyje yra didėjančios pastangos susitikti su krikščionimis, rašo
tėvas Samir Khalil Samir.
Kardinolas Jean Louis Tauran, dalyvavęs katalikų
musulmonų Forume, o po savaitės JT konferencijoje, Vatikano Radijo korespondentui
kalbėjo, jog pastaroji svarbi tuo, kad Jungtinių Tautų valstybes nares informavo apie
tarpreliginį dialogą, kita vertus, iškėlė religijos laisvės klausimą valstybių vidiniuose
ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Skyrėsi dedami akcentai. Musulmonai labiau pabrėžė
teisę nebūti išjuoktais dėl tikėjimo ar religinių simbolių. Krikščionys labiau kalbėjo
apie praktinę laisvę privačiai ir viešai išpažinti tikėjimą, taip pat ir musulmonų
daugumos šalyse. (rk)