2008-11-27 18:23:45

T. Samir SJ ir kardinolo Tauran pastabos apie tarpreliginį dialogą


Neseniai, vos savaitės skirtumu, įvyko du renginiai, kurie ženklina dvi dideles ir atskiras tarpreliginio dialogo gijas, galiausiai susipinančias viename audinyje.

Tai lapkričio 4-6 dienomis Romoje vykęs tarptautinis katalikų-musulmonų forumas ir lapkričio 12-13 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke surengta konferencija apie „Taikos kultūrą“.

Forumo Romoje ištakos yra susijusios su plačiai nuskambėjusia 2006 metų popiežiaus Benedikto XVI paskaita Regensburge. Tuosyk ši paskaita, iš vienos pusės, iššaukė emocionalias protesto reakcijas, prie ko prisidėjo ir nelabai korektiškas paskaitos pristatymas plačiojoje vakarų ir musulmonų pasaulio spaudoje. Tačiau, iš kitos pusės, grupė musulmonų eruditų paskelbė viešą laišką, kuriuo buvo pratęsta diskusija popiežiaus paskaitos temomis. Dar po kelių apsikeitimų viešais laiškais, po kelių paruošiamųjų susitikimų pribrendo laikas forumui, kuriame dalyvavo kompetentingi žinovai tiek iš katalikų pusės, tiek iš musulmonų.

Konferencijos „Taikos kultūra“ Jungtinių Tautų Organizacijoje ištakos yra kitos. Ji įvyko Saudo Arabijos karaliaus Abdullah iniciatyva. Prieš šią konferenciją buvo surengtos kitos dvi paruošiamosios konferencijos. Pasak vienų komentatorių, ši „islamiška“ tarpreliginio dialogo iniciatyva kilo iš nuoširdaus karaliaus susirūpinimo dėl religijų sambūvio, kiti priduria, jog tai islamo pasaulio pastangos keisti įvaizdį po teroristinio akto JAV 2001 rugsėjo 11-ąją.

Jėzuitas Samir Khalil Samir, žinomas islamo ekspertas, žinių agentūros „AsiaNews“ internetinėje svetainėje publikavo komentarą apie katalikų musulmonų Forumą Romoje, kuriame pats dalyvavo.

Pasak jo, forumo darbai vyko draugiškoje atmosferoje, pranokstančioje formalų mandagumą. Buvo ir įtemptų minučių, tačiau jos nesudrumstė draugiškumo nuostatos, kurią itin akcentavo abejų pusių vadovai: kardinolas Tauran ir muftijus Mustafa Čerič. Anot tėvo Samir, Forume tikrai buvo vaisingai diskutuojama. Ryte buvo skaitomi du pranešimai ta pačia tema, pateikiančia katalikišką ir musulmonišką požiūrį. Šie pranešimai išryškindavo skirtumus, bet tuo pat metu ieškojo sąlyčio taškų. Visa likusi diena buvo skirta skaitytų pranešimų komentarams, replikoms, nuomonių apsikeitimams, kurie nenutrūkdavo ir „laisvu laiku“: pietų ar kavos pertraukėlių metu. Tėvas Samir pabrėžė, jog dalyviai pasižymėjo labai aukštu kompetencijos lygiu, didele vidine kultūra. Forumo pabaigoje paskelbta deklaracija gal kiek abstraktoka, tačiau reikia atsiminti, jog šis forumas yra pirmas. Po dvejų metų įvyks kitas, šį kartą ne Romoje, tačiau musulmoniškoje šalyje.

Apie ką buvo sunkiausia kalbėti? Tėvas Samir išskyrė praktinę religijos laisvę, apimančią taipogi ir viešą išraišką bei misiją. Krikščionybė nuėjo ilgą bei sunkų kelią, kol išrutuliojo dabartinį skyrimą tarp tikėjimo ir politikos, religijos ir valstybės. Islamo pasaulyje šis skyrimas nebuvo priimtas. Galbūt susitikimas su Europa būtų padėjęs šį skyrimą padaryti, jei Europa į daugelį musulmoniškų valstybių nebūtų atėjusi su priešiško kolonizatoriaus veidu...

Man kilo aiškus įspūdis, jog musulmonų pasaulyje yra didėjančios pastangos susitikti su krikščionimis, rašo tėvas Samir Khalil Samir.

Kardinolas Jean Louis Tauran, dalyvavęs katalikų musulmonų Forume, o po savaitės JT konferencijoje, Vatikano Radijo korespondentui kalbėjo, jog pastaroji svarbi tuo, kad Jungtinių Tautų valstybes nares informavo apie tarpreliginį dialogą, kita vertus, iškėlė religijos laisvės klausimą valstybių vidiniuose ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Skyrėsi dedami akcentai. Musulmonai labiau pabrėžė teisę nebūti išjuoktais dėl tikėjimo ar religinių simbolių. Krikščionys labiau kalbėjo apie praktinę laisvę privačiai ir viešai išpažinti tikėjimą, taip pat ir musulmonų daugumos šalyse. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.