Osle bus pasirašyta Konvencija dėl kasetinių bombų uždraudimo

Gruodžio 2-4 dienomis Osle laukiama per šimto valstybių atstovų, kurie, po 18 mėnesių intensyvių derybų, pasirašys Konvenciją dėl kasetinių bombų uždraudimo.

Šios konvencijos tikslas yra kasetinių bombų gamybos, naudojimo, kaupimo ir pardavimo uždraudimas. Šia konvencija kasetinės bombos bus priskirtos draudžiamų ginklų sąrašui, panašiai kaip minos prieš žmogų. Konvenciją pasirašiusios valstybės pasižadės atsikratyti turimais arsenalais.

Kasetinės bombos yra tam tikras konteineris, kurio viduje yra šimtai mažesnių sprogmenų, sprogimo metu pasklindančių didelėje teritorijoje. Nepaisant kariškių tikinimų, jog jos labai reikalingos, šimtai į vieną tinklą susibūrusių organizacijų dešimtyse šalyse siekė, kad jos būtų uždraustos dėl įvairių motyvų. Visų pirma, dėl beatodairiškos naikinimo galios, kuriai nesvarbu civiliai, vaikai, moterys. Antra, dalis sprogmenų nesprogsta ir tampa minomis su laikrodiniu užraktu.

Vargu ar konvencija būtų atsiradusi be ypatingos vienos valstybių grupės pastangų, kurią galima pavadinti „darbo grupe“: tai Austrija, Airija, Meksika, Norvegija, Peru, Naujoji Zelandija ir Šventasis Sostas.

Šventojo Sosto delegacijos daugybe progų, įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose dėstė argumentus už kasetinių bombų naudojimo uždraudimą ir išreiškė savo paramą konvencijai, kuri tokį draudimą pakylėtų iki tarptautinės teisės. Iki to laiko kvietė valstybės savanoriškai nenaudoti kasetinių bombų.

Atsisakyti kasetinių bombų naudojimo Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje ragino Šventojo Sosto Santykių su valstybėmis sekretorius. Apie tai kalbėjo ir popiežius Benediktas XVI, 2008-ųjų pradžioje kreipdamasis į diplomatų korpusą prie Šventojo Sosto. Šioje kalboje ne tik daroma metų apžvalga, ji taipogi tradiciškai laikoma Šventojo Sosto diplomatijos svarbiausiomis gairėmis. (rk)