Jaunimo sielovados forumas: kaip šiandien perduoti tikėjimą jaunam žmogui?
Lapkričio 21 - 22 d. Vilniuje vyko IV jaunimo sielovados forumas „Jaunimas ir Evangelija:
tikėjimo perdavimo kelias“, sukvietęs 180 jaunimo sielovados bendradarbių iš visos
Lietuvos.
Dviejų dienų programoje forumo ašis buvo broliškas pasidalinimas.
Dalyviai gilinosi į dabartinę jaunimo sielovados situaciją bei dalinosi patirtimi,
kas svarbu jaunam žmogui šiandien, stengėsi atpažinti situaciją, kurioje esame ir
ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus. Savo įžvalgomis dalinosi sesuo Fausta Palaimaitė
SF ir broliai Rob ir Jean Marie iš Taizé bendruomenės.
Forumas kvietė atsiverti
būtinybei prisiminti užmirštus ir išbandyti naujus tikėjimo perdavimo kelius. Jaunimo
poreikiai, požiūris bei pasaulėžiūra šiandien ryškiai ir sparčiai keičiasi. Yra daug
ženklų rodančių, kad jaunimui trūksta gyvenimo – tikro gyvenimo. Daug jaunuolių yra
vieniši, nepažįsta ir neatpažįsta tikrosios draugystės, ištikimybės, pasitikėjimo,
gyvena nuolatinėje įtampoje ir konkurencijoje dėl išlikimo, dėl kokybiško gyvenimo,
kuris negailestingai matuojamas populiarumu bei įvertinimu karjeroje.
Kaip
perduoti tikėjimą jaunam žmogui, gyvenančiam triukšmo pasaulyje ir perpildytoje dienotvarkėje,
nebesugebančiam klausytis, išgirsti ir užmegzti santykio su kitu, nuolat skubančiam
ir neberandančiam laiko nei sau, nei kitam?
Ieškodami naujų kelių, jaunimo
sielovadininkai siūlo daug pasirinkimų, bet dažnai taip ir nepaskelbia tikrosios Jėzaus
Kristaus Gerosios Naujienos.
Šiandien nebeužtenka integruoti jauno žmogaus
į bažnytinę struktūrą, „padaryti“ jį praktikuojančiu kataliku pagal nustatytas normas.
Jam nebepriimtinos jokios struktūros, o normos dažnai atrodo kaip pavojus jo laisvei.
Šiandieninis jaunas žmogus kaip piligrimas ieško įvairių kelių ir sprendžia dažnai
remdamasis vien savo asmenine nuomone. Toks tikėjimas dažnai būna autonomiškas, subjektyvus
ir nepastovus.
Neužtenka norėti planingai perduoti tikėjimą, čia reikalinga
malda ir atsidavimas Šventosios Dvasios vadovavimui. Tik Jos pagalba galim tikėjimu
apdovanoti šiandienos jauną žmogų, kitaip šis darbas liks bevaisis.
Jaunimo
sielovados bendradarbiams tenka sunki užduotis – prasiskverbti į pačią tikėjimo širdį,
pažinti šiuolaikinę jaunimo kalbą, perrašyti – išversti jiems Evangeliją. Šis pašaukimas
yra labai sunkus, nes reikalauja nuolatinio mokymosi, atsinaujinimo ir atsivertimo.
Antroje dienos pusėje, forumo dalyviai kartu ieškojo tikėjimo kelių kaip įvairiais
būdais jaunam žmogui galima padėti susitikti, priartėti prie Dievo, giliau pažinti
tikėjimo lobius, pilnai juos įgyvendinti savo gyvenime. Dešimtyje darbo grupių forumo
dalyviai klausėsi pasidalinimų apie pašaukimo atradimą su s. Benedikta, apie liturgiją
su s. Emanule, kaip skelbti Jėzų Kristų šiandien su s. Fausta SF, kaip padėti jauniems
žmonėms įsitraukti į bendruomenę (br. Pranciškus ir Bartas iš Tiberiados bendruomenės),
į tarnavimą (Pasiruošimo piligrimystei centras), apaštalavimą (br. Juozapas Marija
OFM), kaip palydėti jauną žmogų (br. Rob) ir padėti jam susitikti su Gyvuoju Žodžiu
(Br. Jean Marie). Savo įžvalgomis apie šlovinimą dalinosi katalikiškos grupės „Crispin“
lyderis Daniel diSilva iš JAV,o apie reevangelizaciją - brolis Paulius OFM.
Broliškas
dalijimasis, gilinimasis į Bažnyčios mokymą, skirtingų charizmų susitikimas, keitimasis
patirtimi bei sunkumais, praturtino visus ir kiekvieną. Įvertinimo anketose dauguma
dalyvių gailėjosi, jog buvo įmanoma sudalyvauti tik dvejose teminėse grupėse, nes
daugelis temų yra aktualios ir įdomios.
Vyskupas Rimantas Norvila pastebėjo,
jog šis forumas buvo ženkliai nuspalvintas viltimi. Ji tapo vienijanti bendra gija
tarp pranešimų forumo salėje iki diskusijų grupėse, nuo neformalių pokalbių iki liudijimų.
Forumas tikrai buvo malonės kupinas įvykis, kuris sustiprino kiekvieno dalyvio norą,
nepaisant kuklių rezultatų, ir toliau aistringai dirbti jaunimo sielovados srityje.
Lietuvos
Vyskupų Konferencijos jaunimo pastoracijos taryba linki, kad rūpestis jaunu žmogumi
nepabėgtų iš širdies ir akių - kaip sakė forumo dalyvis Laurynas „ne aukoti, bet dovanoti
savo laiką“. Ir žinoma, kad visa, ką darome dėl jauno žmogaus būtų ne be Dievo: sesuo
Fausta ragino nepamiršti, jog mes esame Šventosios Dvasios samdiniai, tad turime būti
atviri Jai ir jos staigmenoms.