Religiniai simboliai klasėse, kuriose yra mokomi "asmenybės formacijos fazėje esantys
nepilnamečiai, susilpnina 16-o ( Konstitucijos) skyriaus pamatinę teisę, reguliuojančią
religinę laisvę“. Tokį sprendimą lapkričio 14 dieną paskelbė teisėjas, liepęs nukabinti
kryžiaus simbolius nuo mokyklos sienų Valladolid mieste, Ispanijoje.
Teismo
procesas prieš tai, o dabar jau teisėjo sprendimas Ispanijoje išprovokavo daug reakcijų
bei replikų. Kryžius nukabinti pareikalavo viena pasaulietiška asociacija „Cultura
Escuela Laica di Valladolid“. Kastilijos ir Leono srities taryba, kuriai priklauso
ir Valladolid miestas, sprendimą delegavo bendrai mokyklos ir mokinių tėvų tarybai.
O ši nusprendė kryžius palikti Tada minėta asociacija kreipėsi į teismą. Ir jai pavyko
rasti teisėją, kuris jų požiūriui pritarė: nepaisant daugumos mokyklos atstovų nuomonės,
nepaisant daugumos tėvų laisvos nuostatos dėlto, jog kryžiaus simbolis nekenkia jų
vaikams, teisėjas nutarė, jog kryžiaus simbolis „silpnina“ jų vaikų religijos laisvę.
Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ publikavo ispanų žurnalisto,
rašytojo ir komentatoriaus Juan Manuel de Prada straipsnį „Paprastas kryžius“, kuriame
klausiama ar tikrai kryžiaus simbolis, jo matymas pažeidžia kieno nors religijos laisvę,
ką nors įžeidžia?
Nepažįstantiems krikščionybės kryžiaus simbolis nedaug ką
reiškia, tai tiesiog figūra. Pažįstantiems krikščionybe, bet nepraktikuojantiems kryžius
turės daugiau reikšmių: pasiaukojimo, meilės. Ar tai įžeidžia? Žinoma, kad ne. Įsižeidžia
tik tie, kurie nori įsižeisti, rašo ispanų žurnalistas.
Anot jo, tokio tipo
pasaulietiškumas, kurį įžeidžia ir riboja paprasto kryžiaus vaizdas, visai nėra kova
už valstybės pasaulietiškumą. Tokį pasaulietiškumą maitina antireliginės nepakantos
jausmas, prisidengęs juridiniais siekiais. Tai pasaulietiškumas, kuriam religijos
laisvė realizuojama religijos išstūmimu į paribius. Kuriam valstybės neutralumas religijos
atžvilgiu realizuojamas persekiojant viešas religijų apraiškas. Priešingai, sveikas
valstybės pasaulietiškumas, nesupainiotas su antireliginiu karingumu, turėtų ginti
tiek tikinčių, tiek netikinčių teisę tokiais būti.
Kryžiaus simbolis, galų
gale, yra kultūrinės tradicijos dalis, be kurios būtų nesuprantami tokie iškilūs ispanai
kaip dailininkas Valazkezas ar filosofas Unamuno.
Valladolid arkivyskupas Rodriguez
Plaza kalbėdamas Vatikano Radijui galėjo tik išreikšti savo nusivylimą teismo sprendimu.
Jis taip pat stebėjosi, kaip simbolis, kurio svarbiausia reikšmė yra meilė, gali ką
nors įžeisti. O kaip dėl religinių simbolių, pavyzdžiui Marijos atvaizdų sienose,
gatvių sankirtose, kuriuos rasime daugelyje senų Europos miestų. Ar šie atvaizdai
nežeidžia nekrikščionių ar netikinčių, suaugusių ir vaikų? Tai gal reiktų ir juos
panaikinti? O jei taip, tai gal reikia uždrausti garsiai sakyti, kad „aš tikiu į Dievą
ir Jėzų Kristų“, nes ir tai gali kažką įžeisti? Ar tikrai uždraudus, viešose erdvėse
panaikinus visus religinius simbolius, religines apraiškas bus realizuota religijos
laisvė? O jos nebeliks? Arkivyskupo nuomone, religijos laisvė realizuojama visiškai
priešingai: religinių simbolių viešumas kaip tik ir įrodo, kad ta laisvė yra.
Tuo
tarpu kryžių nukabinimo šalininkai kryžiaus simbolį redukuoja, susiaurina iki religijos
prievartinio brukimo, propagandos, ignoruojant istorinę, kultūrinę, vertybinę dimensiją.
Pasak vieno italų komentatoriaus, tokia kryžiaus simbolio baimė; manymas, kad jis
grasina pasaulietinei valstybei ir auklėjimui, galų gale atspindi pačios religinės
dimensijos baimę, nepaisant to, kad istoriškai ta dimensija yra vienas iš valstybių
ir tautų gyvenimo komponentų, greta kitų. Dar kartą atsiduriama prieš tokią valstybės
neutralumo sampratą, kuriai „neutralumas“ yra religijos viešoje erdvėje nebuvimas,
o ne garantija visiems piliečiams išreikšti savo religines arba nereligines nuostatas.
Tam
tikra kompromisinė pozicija užimta Bavarijos žemėje. Jos įstatyme numatyta, jog atsižvelgiant
į Bavarijos istorinę ir kultūrinę tradiciją, klasėse gali kabėti kryžiai. Jie simbolizuoja
krikščioniškas ir vakarietiškas vertybes, tačiau harmonijoje su religijos laisve.
O jei kryžiaus simbolio buvimas yra kritikuojamas, tada mokyklos vadovybė turi ieškoti
„draugiško susitarimo“, kuriuo būtų nuspręsta jį palikti ar jo atsisakyti. (rk)