Šventasis Sostas: taip „Ginklų prekybos traktatui“

Šią savaitę Jungtinių Tautų Organizacijoje, Saugumo taryboje surengti debatai apie „kolektyvinio saugumo stiprinimą“ per visuotinį ginkluotės reguliavimą ir mažinimą. Šiuos debatus iniciavo lapkričio mėnesį JT Saugumo tarybai pirmininkaujanti Kosta Rika, kurios prezidentas Oscar Rafael de Jesús Arias Sánchez yra 1987 metų Nobelio taikos premijos laureatas.

Niekam nekyla abejonių, kad prekyba ginklais yra tiesiogiai susijusi su taika ir vystimusi. Kitaip tariant, vienas iš taikos ir vystymosi užtikrinimo komponentų yra efektyvi ginklų ir jų naudojimo kontrolė, siekiant, kad tų ginklų būtų kuo mažiau ir jie būtų naudojami kiek įmanoma rečiau. Problema yra tame, kad šiuo metu tokios globalios kontrolės nėra.

Kita vertus, pastangos sukurti tarptautinę ginkluotės kontrolės sistemą nėra naujos. Branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų eroje tokios kontrolės būtinybė yra nediskutuotina. Tokia pat būtinybė ryškėja ištyrus ir vadinamųjų „konvencinių („teisėtų“) ginklų“ prekybą, paplitimą ir poveikį valstybių vidaus ir tarptautiniam gyvenimui, jų ekonomikų ir visuomenių vystymuisi. Tūkstančiai automatų kokios paramilitarinės grupuotės rankose prilygsta „masinio naikinimo“ ginklui.

Šiandien branduoliniai ir kiti masinio naikinimo ginklai yra daugiau ar mažiau kontroliuojami pagal priimtus tarptautinius standartus. Taikant humanitarinės teisės kriterijus, buvo pasiekta, jog tarptautinę sutartį pasirašiusios valstybės pasižadėtų negaminti, nekaupti, neparduoti ir nenaudoti aklai bei beatodairiškai veikiančios ginkluotės, pavyzdžiui, minų prieš žmogų, kurios gali nužudyti ar baisiai sužaloti taikius civilius ne tik karinio konflikto metu, bet ir daug metų po jo. 2008 metais žengta daug ryžtingų žingsnių, kad ir klasterinės bombos, šiuo metu esančios daugelio valstybių arsenaluose, būtų įrašytos į draudžiamų ginklų sąrašą.

Bet to nepakanka, nes, kaip minėta, „konvencinių ginklų“ paplitimas ir lengvas prieinamumas, nelegalios prekybos mastas kelia grėsmę tiek valstybių, tiek kolektyviniam saugumui. JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moon pranešime, kurį Saugumo tarybos debatuose perskaitė jo atstovas, pabrėžta nuostata, jog ginkluotės kontrolė yra susijusi su skaidrumu. Skaidrumo didinimas sutampa su kontrolės augimu. Šiuo metu JT rėmuose veikia du skaidrumo instrumentai: ginklų registras ir ataskaitos apie išlaidas ginkluotei. Valstybės gali deklaruoti kiek ginklų jos pagamino ar pirko, importavo ar eksportavo, kiek ir kokios kategorijos ginkluotės turi.

Jau ne vienerius metus vystoma ir palaikoma „Ginklų prekybos sutarties“ idėja. Jos šalininkai norėtų, kad konvencinių ginklų gamyba ir prekyba būtų globaliai reguliuojama, kad joje būtų įrašytas principas, jog ginklų importuotojai ar eksportuotojai neparduos ginklų tiems, kurie galėtų įvykdyti rimtus tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimus.

Tokios sutarties realizavimą tvirtai parėmė ir arkivyskupas Migliore, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje. Pasak jo, nelegalios visuotinės prekybos ginklais dramatiškos pasekmės verčia tarptautinę bendruomenę padvigubinti pastangas sukurti naujus kontrolės mechanizmus, kaip ir mažinti ginkluotės kiekį. Šventasis Sostas remia visus žingsnius šiomis kryptimis. Dabartinė padėtis yra visiškai nepriimtina. Arkivyskupas citavo vieno delegato iš Afrikos kontinento žodžius, jog „vienam afrikiečiui tenka septynios nelegalios kulkos“, kai tuo pat metu žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičius yra labai didelis. Ginklų kontrolės trūkumas sukūrė situaciją, kurioje ginklų lengviau gauti nei maisto ar išsilavinimo. Ginklai yra trukdis taikioms diskusijoms. Jie prailgina konfliktus, kartu su jų dramatiškomis pasekmėmis.

Arkivyskupas Migliore savo pasisakyme paminėjo dabartinę padėtį Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, skaudžiai ir liūdnai iliustruojančią aukščiau apsakytą situaciją. Šventasis Sostas griežtai smerkia žudynes ir kviečia sutelkti visas jėgas joms sustabdyti.

2006 metais pasirašytas „Nairobio protokolas apie mažų ir lengvų ginklų prevenciją, kontrolę bei mažinimą“. Su konfliktu Konge susijusios šalys yra jį pasirašiusios. Šventasis Sostas ragina jas gerbti protokole numatytas civilių apsaugos nuostatas, - ragino Šventojo Sosto delegacijos vadovas. (rk)