Kongo Demokratinės Respublikos vyskupai: šalies rytuose vyksta „tylus genocidas“

Žinių agentūros praneša, jog buvusio generolo Laurent Nkunda vadovaujamos sukilėlių pajėgos stumiasi pirmyn ir artėja prie Goma miesto, Šiaurės Kivu regiono (esančio Kongo rytinėje dalyje) sostinės.

JTO institucijos paskelbė, jog ketina šiomis dienomis perkelti 60 000 asmenų iš vienos pabėgėlių stovyklos į naują, mat pirmojoje jau nebesaugu.

JT misija Konge (MONUC) praneša, jog keliuose yra mažiausiai 250 000 žmonių, kurie viską palikę, be turto, be maisto atsargų, bando pasitraukti iš konflikto siaubiamo regiono. Nors sunku suskaičiuoti tiksliau, manoma, kad bendras namus palikusių žmonių skaičius viršija milijoną. Humanitarinės organizacijos, iš vienos pusės, vargiai pajėgia atsiliepti nors į būtiniausius pabėgėlių poreikius, iš kitos pusės, vis sunkiau gali vykdyti savo veiklą, mat daugėja išpuolių ir prieš pačius humanitarinių organizacijų darbuotojus. Anot JTO misijos Konge duomenų, nuo metų pradžios buvo užregistruoti 82 tokie išpuoliai: dažniausiai su tikslu apvogti, pagrobti maisto atsargas arba automobilius. Tačiau ketvirtadalis išpuolių pasižymėjo ir fizine prievarta prieš asmenis.

Tačiau tai visai nedaug, palyginus su tuo, ką patiria bėgantys vietiniai gyventojai, prievartaujamos moterys, apiplėšti ūkininkai. Stebėtojai praneša, jog nusikaltimus daro abi ginkluoto konflikto pusės: tiek sukilėlių pajėgos, tiek vyriausybės pajėgos. Tai nėra naujiena. 2007 metais MONUC vertinimu reguliariosios kariuomenės kareiviai padarė bent 40 procentų visų užregistruotų žmogaus teisių pažeidimų. „Blogai apmokinti, mažai disciplinuoti, dažnai negaunantys algų ir būtinų daiktų, vyriausybės kareiviai padarė daug nusikaltimų grobimų metu“, panašiai konstatuoja nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisių stebėjimas“ (HRW).

Ateina žinios apie bandymus, pavykusius ir nepavykusius, į sukilėlių pajėgas paimti nepilnamečius, kartais paprasčiausiai juos pagrobiant, įduodant ginklą ir prigrasinant daryt tai, kas įsakyta. Šimtams vaikų humanitariniai darbuotojai bando padėti surasti tėvus. Aštuonmetės Neema Maombi ir šešiolikametės jos sesers Solange pasakojimas AF reporteriui kaip jos pametė savo tėvus yra paprastas: pakeliui į saugesnes vietas jos išgirdo šūvius ir pradėjo bėgti. O vėliau nebesusitiko ir nieko apie vienas kitą nežino.

Dramatiškų tonų komunikatą paskelbė Kongo Demokratinės Respublikos vyskupai. „Didelio mąsto gyventojų žudynės, kryptingas jaunuolių žudymas, sistemingi prievartavimai, naudojami kaip karo ginklas: ypatingos prievartos žiaurumas vėl niokoja vietines bendruomenes, kurios prašo tik oraus gyvenimo savo pačių žemėse. Kam rūpi ši drama?“, klausiama ganytojų komunikate, cituojamame žinių agentūros „Fides“ pranešime.

Be kritikos šalies vyriausybei, nepajėgiančiai deramai reaguoti krizės metu, vyskupai skyrė kritišką pastabą ir „mėlyniesiems šalmams“ – JTO taikos palaikymo pajėgoms, Konge sudarytoms iš 17 000 karių. Anot ganytojų, jų akivaizdoje vyksta baisūs dalykai, o jie nepajėgia įvykdyti jiems patikėto mandato saugoti taiką ir civilius.

Kongo vyskupai taip pat užsimena apie šalies padalijimo, valstybinio integralumo pažeidimo scenarijų: juk visi konfliktai vyksta ypač natūraliomis iškasenomis turtinguose rajonuose.

Ne paslaptis, kad naudingų iškasenų ištekliai, metalų rūdų kasyklos jau metais yra nelegaliai eksploatuojamos įvairių grupuočių. Už gautus pinigus jos sukuria tikras nedideles kariuomenes, jas apginkluoja ir taip užsitikrina savo gyvavimą. (rk)