Italijos Aukščiausiasis teismas leido numarinti moterį komos būsenoje

Italijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriuo reaguojama į Italijos aukščiausiojo teisimo leidimą nutraukti komos būsenoje nuo 1992 metų esančios italės moters Eluanos Englaro dirbtinį maitinimą. Ketvirtadienį paskelbtas aukščiausiojo teisimo nuosprendis po ilgos ir sudėtingos juridinės procedūros patenkina komos būsenoje esančios moters tėvo prašymą, pirmą kartą teisimui pateiktą 1999 metais.

Suprasdami didį skausmą, kurio nuo pat pradžių kupinas ši sunkus atvejis, vis dėl to negalime nutylėti moralinės atsakomybės tų, kurie ketina nutraukti moters gyvybę,- sakoma pareiškime. Bažnyčia jau ne kartą yra pasisakiusi ir dabar vėl kartoja, kad dirbtinis maitinimas ir hidratacija yra įprastinės slaugos elementai. Juos privaloma garantuoti kiekvienam ligoniui, kuris pats nesugeba maitintis.

Panašus atvejis prieš keletą metų buvo supriešinęs Junginių Amerikos Valstijų visuomenę ir buvo labai ilgai ir aistringai diskutuotas tiek Amerikos, tiek ir kitų pasaulio šalių spaudos puslapiuose. Panašiai kaip italė Eluana Englaro, po ilgų aiškinimųsi teismuose 2005 metais buvo numarinta amerikietė Terry Schiavo.

Kaip anas atvejis Jungtinėse Valstijose, taip ir pastarasis Italijoje, vėl paskatino diskusijas apie eutanaziją. Niekur pasaulyje nėra visiškai įteisintos eutanazijos. Tam tikros eutanazijos formos yra depenalizuotos, tai yra, įvykdžius tam tikrus reikalavimus nebaudžiamos, Olandijoje ir Belgijoje. Tačiau reikalavimas, kad vardan laisvės žmogus galėtų pats pasirinkti mirties momentą, vienokiu ar kitokiu būdu labai dažnai kartojamas viešuose debatuose. Katalikų Bažnyčios pozicija eutanazijos atžvilgiu vienareikšmiškai neigiama - žmogaus gyvybė yra neliečiama nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties, nes ne žmogus yra savo gyvybės savininkas. Štai ką apie eutanaziją sako Katalikų Bažnyčios Katekizmas (2276-2279):

„Tiesioginės eutanazijos tikslas, kad ir kokie būtų jos motyvai ir priemonės, yra nutraukti žmonių su negalia, ligonių arba mirštančiųjų gyvybę. Doriniu požiūriu tai nepriimtina. Tad veiksmas arba aplaidumas, kurie savaime numarina žmogų arba kuriais siekiama jo mirties, idant jam nebereikėtų kęsti skausmo, yra nužudymas, visiškai nesuderinamas su žmogaus orumu ir pagarba gyvajam Dievui, žmogaus Kūrėjui. (...) Net jei ir būtų matyti, kad mirtis neišvengiama, negalima nutraukti sergančiam žmogui priderančios įprastinės slaugos. Skausmą malšinančių priemonių vartojimas mirštančiojo kančioms palengvinti, net rizikuojant sutrumpinti jo dienas, doriniu požiūriu gali būti suderinamas su žmogaus orumu, jei mirties nenorima nei kaip tikslo, nei kaip priemonės, o tik susitaikoma su ja, kaip su numatoma ir neišvengiama. Mirštančiojo būklę lengvinanti priežiūra yra tinkamiausia gailestingos meilės forma. Reikia skatinti tokią slaugą“. (jm)