Vilniaus arkivyskupijos kurijos pranešimas apie kard. Audrio J. Bačkio lankymąsi pas Lenkijos lietuvius ir Seinuose sakytos homilijos tekstas

Lapkričio 8 – 9 d. pas Seinų krašto lietuvius lankėsi Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Lapkričio 8 d. ganytoją prie Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos pasitiko LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundas Putrimas, Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Punsko parapijos klebonas kun. Czeslaw Bogdan, Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Petras Maksimavičius, Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius bei Seinų lietuvių gimnazijos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Kardinolas pirmiausiai buvo palydėtas į Lietuvių namus Seinuose, po to – į Smalėnų parapiją, kur jį prie šventoriaus vartų pasitiko parapijos klebonas kun. Wojciech Stoklosa, lietuvis Punsko parapijos vikaras kun. Donatas Rolskis bei gausiai susirinkę smalėniškiai. Vilniaus arkivyskupas buvo sutiktas su lietuviška duona ir druska ir, skambant Marijos giesmėms, palydėtas į bažnyčią. Savo pamoksle kardinolas išreiškė džiaugsmą galimybe melstis drauge su Smalėnų lietuviais, ragino juos būti „ir tikėjimo, ir meilės bendruomene“. Po šv. Mišių garbiam celebrantui dėkojo parapijos tikintieji ir jaunimas. Smalėnų parapijoje gyvena 320 lietuvių ir 380 lenkų parapijiečių.

Iš Smalėnų Jo Eminencija, lydimas prel. E. Putrimo, nuvyko į vyskupijos sostinę Elką, kur pietavo drauge su Elko vyskupu Jerzy Mazur. Pietų metu buvo aptarta lietuvių sielovados padėtis Lenkijoje, svarstyta apie galimybes jai gerinti.

Vakare Punsko lietuvių kultūros namuose kardinolo A. J. Bačkio apsilankymo proga buvo surengtas Seinų krašto lietuvių saviveiklinių kolektyvų koncertas. Vilniaus arkivyskupą sveikino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, raginusi lietuvius neužmiršti savo tautinio tapatumo. Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas savo kalboje citavo prancūzų filosofo Emmanuel Todt žodžius: „Gyvenimas be tikėjimo yra paprasčiausiai beprasmis“. Po koncerto kard. A. J. Bačkis susitiko su Punsko lietuviais. Dėkota ir prel. E. Putrimui, kuris jau nuo 1981 m. nenuilstamai rūpinasi šio krašto lietuvių sielovados reikalais.

Kitą dieną Jo Eminencija Punsko bažnyčioje aukojo šv. Mišias lietuvių kalba. Trumpai pasveikinęs Mišiose dalyvaujantį Elko vyskupą J. Mazur ir padėkojęs jam, vėliau savo pamoksle kardinolas ragino nepaprastai gausiai susirinkusius Punsko lietuvius kurti gyvą tikinčiųjų bendruomenę. „Visų pirma, ji yra tikėjimo bendruomenė, kurioje skelbiamas Dievo Žodis; maldos bendruomenė, kur pirmųjų krikščionių pavyzdžiu susirenkame laužyti duoną; ir pagaliau – meilės bendruomenė“. „Turime mokėti drauge gyventi“, - kvietė Mišių dalyvius Kardinolas. „Atvykau pas jus, kad jūsų tėvų kalba padrąsinčiau ir paskatinčiau: visų pirma ieškokite Dievo“. Punskiečiai su didžiuliu džiaugsmu dėkojo Jo Eminencijai už bendrą maldą ir apsilankymą.

Vėliau kard. A. J. Bačkis keliavo į Seinus, pakeliui stabtelėjęs Kampuočiuose drauge su Elko vyskupu padėti gėlių ir pasimelsti prie bene vienintelio pasaulyje paminklo Kovo 11-ajai. Seinų bazilikoje Jo Eminencija pasakė pamokslą lenkų kalba šv. Mišiose, kurias aukojo Elko vyskupas. Po Mišių abu vyskupai aplankė čia vyskupavusio Antano Baranausko kapą.

Netrukus Vilniaus arkivyskupas Seinų bazilikoje aukojo šv. Mišias lietuvių kalba. Jas koncelebravo prel. E. Putrimas, Vilniaus Arkikatedros vikaras kun. Kęstutis Smilgevičius, Punsko parapijos vikaras kun. Donatas Rolskis bei Lazdijų klebonas kun. Gintaras Urbštas; šv. Mišiose dalyvavo Elko vyskupas, Lietuvos diplomatai, akredituoti Lenkijoje ir daug Seinų lietuvių.

„Gyvenkite Evangelija“,- sakė kard. Bačkis pamoksle lietuviams, kurių Seinuose - 25 %, - „puoselėkite ir saugokite savo šeimas <...> Visa tai padės jums išlaikyti savo religinį ir tautinį tapatumą“. Elko vyskupas, dėkodamas kardinolui už apsilankymą, prašė jį atsiųsti lietuvį kunigą į Seinus, jau kurį laiką neturinčius nuolatinio dvasininko, mokančio lietuviškai.

Po pietų, aplankęs buvusią Seinų kunigų seminariją ir joje įrengtą nedidelį muziejų, kard. A. J. Bačkis išvyko į Lietuvą.

* * *

Kard. Audrio J. Bačkio homilija, Seinai, 2008-11-09

Brangūs Broliai ir Seserys,

Džiaugiuosi galėdamas švęsti Eucharistiją su Seinų ir Žagarių bažnyčios tikinčiųjų bendruomene.
Šiandien visuotinė Bažnyčia mini Laterano bazilikos šventę. Tai pirmoji bazilika, iškilusi po ilgo krikščionių persekiojimo. Ją Romoje pastatė atsivertęs imperatorius Konstantinas. Ši šventovė yra brangi visiems krikščionims, nes būtent čia pirmą kartą tikintys Kristų galėjo laisvai garbinti savo Išganytoją.

Kas istorijos bėgyje patyrė tikėjimo laisvės suvaržymų, gerai supranta, kokia svarbi kiekvienam žmogui galimybė laisvai, asmeniškai ir viešai išpažinti savąjį tikėjimą, gyventi pagal savo įsitikinimus, švęsti Eucharistiją, laikyti pamaldas išlaikant savo tradiciją, tėvų papročius ir kalbą. Dievo garbei pastatytos šventovės mums byloja apie Dievo artumą žmogui. Tai ženklas, pasak šv. Jono, kad Dievas išskleidė palapinę tarp mūsų, nuolat pasilikdamas su mumis (plg. Jn 1, 14).

Šios dienos evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus brangino Jeruzalės šventovę. Jis buvo kupinas pagarbos Dievo namams, troško, kad juose būtų nuoširdžiai garbinamas Dievas, kad žmonės ateitų į šventovę susitikti su Viešpačiu. Jėzaus pasipiktinimas prekiautojais, kurie peržengė šventovės slenkstį, mums iškalbingai byloja – jokiu būdu negalime sumaišyti šių dviejų tikrovių: naudos siekimo ir Dievo garbinimo. Tai dvi skirtingos tikrovės, kurioms nėra vietos po vienu stogu. Kristaus posakis: Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo, Dievui (Mt 22, 21), – mums nurodo aiškią ribą tarp sekuliaraus pasaulio ir dievogarbos. Deja, šiandien ši riba yra smarkiai nusitrynusi. Todėl evangelija mums dar kartą primena, kad Dievas ir Jo šventovė neturi virsti žemiškų poreikių ir lūkesčių tenkinimo vieta. Ji yra šventa Dievo ir žmogaus susitikimo vieta. Vieta, kurioje Dievas mums save apreiškia ir atskleidžia mūsų pačių tapatumą ir misiją.

Gerai žinau, kokia brangi jums istorinė Seinų bazilika ir prie jos prisiglaudusi buvusi Seinų vyskupijos kunigų seminarija, kuri paruošė daug garbingų kunigų. Kaip neprisiminti vyskupo Antano Baranausko, kuris penkerius metus buvo Seinų vyskupijos Ganytoju ir kurio mirties 106-ąsias metines netrukus minėsime.

Kiekviena šventovė – ar garbinga bazilika, ar kukli kaimo bažnytėlė – yra šventa vieta, kurioje susiburia tikinčiųjų bendruomenė, gyvoji Dievo šventovė. Kaip rašo ap. Paulius: Jūs esate Dievo statyba... Dievo šventovė, ir toji šventovė tai jūs (1 Kor 3, 2; 17). Šios gyvosios Dievo šventovės kertinis akmuo yra Jėzus Kristus.

Mes visi esame gyvieji akmenys, kuriuos šv. Petras ragina: statydinkitės į dvasinius namus (1 Pt 2, 5). Kaip svarbu įsiklausyti į šiuos apaštalo žodžius mums, žmonėms, nes tarp mūsų labai išplitęs individualizmas, kuris nuvertina bendruomenę, net ir šeimos bendruomenę, iškeldamas asmeninius norus ir patogumą aukščiau bendrojo gėrio. Esame kviečiami kurti gyvąją tikinčiųjų bendruomenę. Visų pirma, ji yra tikėjimo bendruomenė, kurioje skelbiamas Dievo Žodis; maldos bendruomenė, kur pirmųjų krikščionių pavyzdžiu susirenkame laužyti duoną; ir pagaliau – meilės bendruomenė. Iš mūsų tarpusavio meilės pasaulis pažins, kad esame – ir ar esame – Kristaus mokiniai. Evangelija mums skelbia meilę kaip vienovės su Viešpačiu ir vienijimosi tarpusavyje laidą.

Būdami skirtingi žmonės, visi esame vieno mistinio Kristaus kūno nariai. Kiekvienas mūsų ateiname į šį pasaulį savo šeimoje, savo tautinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kuri tampa mūsų savastimi, ugdo mūsų tapatumą. Tačiau tai, kas mus skiria, Bažnyčios Kūne tampa didžiu turtu, didžios vienovės šaltiniu. Visų Bažnyčios narių įvairovė ir savitumas, skirtingos mums suteikiamos Šventosios Dvasios dovanos Kristaus Kūną padaro gražų, turtingą ir visuotinį. Visi skirtingumai sudaro vieną kūną, kaip sako ap. Paulius Laiške Efeziečiams (4, 4–6).

Įsidėmėkime tautų apaštalo Pauliaus žodžius: raginu Jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas Kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.

Štai kokia yra mūsų gyvenimo programa ir uždavinys. Mes, įvairių tautų, kalbų, papročių ir kultūrų tikintieji, visi drauge esame vieno Tėvo vaikai, broliai ir seserys Kristuje. Išsaugodami savo tautinį ir kultūrinį tapatumą, turime mokėti drauge gyventi ir garbinti mūsų Viešpatį, kuriam nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! (Gal 3, 28).

Esu čia, brangūs tautiečiai, kad padrąsinčiau jus ir paskatinčiau: visų pirma ieškokite Dievo, stenkitės išgirsti Jo balsą. Gyvenkite Evangelija, puoselėkite ir saugokite savo šeimas, ugdykite vaikus ir įdiekite jiems pamatines krikščioniškas vertybes. Visa tai padės jums išlaikyti savo religinį ir tautinį tapatumą, o drauge pagelbės su lygiomis pareigomis bei teisėmis įsitraukti į Visuotinės Bažnyčios gyvenimą ir veikimą. Šiuo keliu ėjo ne vienas garbingas mūsų tautos sūnus, palikdamas gilius pėdsakus Bažnyčios ir Valstybės gyvenime. Šiuo keliu raginu eiti ir jus, idant visi drauge galėtume švęsti džiaugsmo puotą pas amžinybės Viešpatį.