Popiežius priėmė katalikų-musulmonų forumo dalyvius

Ketvirtadienį baigėsi katalikų-musulmonų forumas, kuriame dalyvavo ekspertai, dvasininkai, mokslininkai. Katalikų pusei atstovavo Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba ir Popiežiškojo arabų islamo studijų instituto ekspertai. Musulmonų delegacijos grupė buvo sudaryta iš atviro laiško popiežiui Benediktui XVI ir kitiems krikščioniškų konfesijų lyderiams „Bendras Žodis“ signatarų, tarp kurių yra musulmonų eruditų, įvairių islamo atšakų ir tradicijų atstovų bei dvasininkų.

Sekant numatyta dienotvarke, forumo dalyvius ketvirtadienį priėmė ir nuoširdžiai sveikino popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas sakė, jog jis maldoje lydėjo Forumo darbus, gerai suprasdamas, jog tai dar vienas žingsnis link geresnio krikščionių ir musulmonų tarpusavio supratimo. Anot jo, šis bendras seminaras sužadino didelį susidomėjimą. Reikia stengtis, kad pozityvūs musulmonų – krikščionių dialogo rezultatai ar įžvalgos neapsiribotų tik siauru ekspertų rateliu, tačiau pasiektų abiejų religijų tikinčiųjų kasdieninį gyvenimą.

Popiežius trumpai pakomentavo Forumo temą apie „Meilę Dievui ir meilę artimui“. Ši tema musulmonų lyderių laiške „Bendras Žodis“ buvo pristatyta kaip krikščionybės ir islamo širdis, užimanti centrinę vietą abiejų religijų mokyme.

Pasak jo, krikščioniška tradicija skelbia, kad Dievas yra meilė, kad dėl meilės Dievas sukūrė pasaulį ir dėl tos pat priežasties dalyvauja žmonijos istorijoje. Krikščionys tiki, kad Dievo meilė tapo regima, pilnai ir galutinai pasirodė Jėzuje Kristuje. Dievas pasilenkė, norėdamas sutikti žmogų ir, neprarasdamas dieviškumo, priėmė žmogaus prigimtį, atstatydamas kiekvieno asmens orumą. Tik per meilę galima paaiškinti įsikūnijimo ir atpirkimo slėpinius. Begalinė ir amžina Dievo meilė leidžia ir mums atsakyti meile: meile Dievui ir artimui.

Gerai žinau, - sakė popiežius Benediktas XVI, - jog krikščionys ir musulmonai turi skirtingas perspektyvas. Tačiau tuo pat metu gali skelbti, jog vienas Dievas mus sukūrė ir kiekvienas žmogus pasaulyje jam rūpi. Krikščionys ir musulmonai gali save suvokti kaip vienos šeimos narius, kurie gerbia vieni kitus, yra solidarūs ir žino, jog Dievas šią šeimą myli nuo sukūrimo pradžios iki pasaulio pabaigos. Abiejų religijų tradicijose taip pat skiriamas didelis dėmesys solidarumui su vargšais, nesitaikstymui su neteisingumu. Tad ir šiose sferose abiejų religijų išpažinėjai gali darbuotis kartu.

Šventasis Tėvas labai akcentavo žmogaus teisių svarbą. Nors krikščioniškoji antropologija skiriasi nuo musulmoniškos, Benedikto XVI nuomone abi religijos gali bendradarbiauti skleidžiant pagarbą žmogaus asmens orumui ir jo pamatinėms teisėms. Tai įmanoma pripažinus žmogaus asmeniui centrinę vietą. Pripažįstant, gerbiant, ginant kiekvieno žmogaus orumą įmanoma sukurti broliškesnį pasaulį, kuriame iškilę nesutarimai ar skirtingumai išsprendžiami taikiai, o niokojanti ideologijų galia neutralizuojama.

Mano viltis, dar kartą, yra, kad bus apsaugotos visų ir bet kur esančių asmenų pamatinės žmogaus teisės. Politinių ir religinių lyderių pareiga yra užtikrinti laisvą naudojimąsi tomis teisėmis, gerbiant kiekvieno sąžinės ir religijos laisvę. Diskriminacija ir prievarta, dar ir šiandien patiriamos tikinčiųjų, neretai smurtingas persekiojimas, yra nepateisinami ir nepriimtini aktai, kurie dar labiau smerktini, jei vykdomi Dievo vardu. Dievo vardas turi būti tik taikos ir broliškumo, meilės ir teisingumo vardas. Mes turime parodyti, žodžiais ir darbais, kad religijų žinia yra harmonija, tarpusavio supratimas. Tai labai svarbu, nes kitaip ne tik mūsų dialogas, bet ir pačios religijos praras tikėtinumą bei veiksmingumą, - sakė Šventasis Tėvas. Jis linkėjo, kad dabar vykęs katalikų-musulmonų forumas būtų pirmas žingsnis į platesnį dialogą, kad būtų įveikti praeities nusistatymai ir iškraipytas dabarties vienas kito supratimas, trukdantis geriems santykiams.

Audiencijoje Šventąjį Tėvą musulmonų delegacijos vardu sveikino didysis Bosnijos ir Hercegovinos muftijus Mustafa Ceric bei Džordžo Vašingtono universiteto (JAV) profesorius Seyyed Hossein Nasr, musulmonų eruditas, islamo minties ir dvasingumo ekspertas, žinomas ir gerbiamas tiek Vakaruose, tiek musulmonų kraštuose. Jis taip pat išdėstė savo pastabas apie krikščionių ir musulmonų sambūvį.

Ketvirtadienį katalikų-musulmonų forumo dalyviai taipogi paskelbė bendrą deklaraciją. Joje išdėstyta 15 punktų, kurie atspindi katalikų ir musulmonų tradicijų sąlyčio taškus, skirtumus bei lūkesčius. (rk)