Romoje prasidėjo svarbus katalikų-musulmonų susitikimas

Nors jau yra užmegzta daug įvairaus lygio kontaktų tarp katalikų ir musulmonų, lapkričio 4-6 dienomis Romoje vykstantis katalikų-musulmonų forumas išsiskiria iš jų savo motyvacija.

Pirmosios dvi forumo dienos vyks už uždarų durų, Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Kiekvienai pusei atstovauja po 29 asmenis: ekspertai, dvasininkai, patarėjai. Trečioji forumo diena, ketvirtadienis, bus atvira ir vieša. Tądien numatoma paskelbti bendrą komunikatą. Du forumo dalyviai, vienas musulmonas ir vienas katalikas, atsakys į klausimus, kurie susiję su forumu. Taip pat ketvirtadienį seminaro dalyvius priims audiencijoje popiežius Benediktas XVI. Žinoma, Šventojo Tėvo pastaboms taip pat teks didelis dėmesys.

Verta trumpai prisiminti prie šio forumo atvedusių įvykių chronologiją, apsiribojant tik pačiais svarbiausiais ir liečiančiais tik katalikų Bažnyčią. Labai didele dalimi tai yra plačiai nuskambėjusios popiežiaus Benedikto XVI paskaitos Regensburge vaisius. Šią paskaitą, antrašte „Tikėjimas, protas ir universitetas“, Šventasis Tėvas perskaitė 2006 metų rugsėjo 12 dieną Vokietijoje. Paskaitą palydėjo daug komentarų viso pasaulio žiniasklaidoje. Kai kurie buvo atidūs tam, ką iš tiesų sakė popiežius, tačiau netrūko paviršutiniškumo ir fragmentiškumo pavyzdžių. Vienas iš tokių buvo popiežiaus kalbos pristatymas musulmonų kraštuose, išprovokavęs musulmonų pasipiktinimą, manifestacijas ir prievartos proveržius.

Paskaitoje Šventasis Tėvas, be kitų dalykų, aptarė Dievo vaizdinį, religijos santykį su protu ir su prievarta. Štai ta popiežiaus kalbos vieta, kuri susijusi su tariamu musulmonų įžeidimu. Šventasis Tėvas citavo XIV amžiaus pabaigos tekstą, kuriame buvo perteiktas Bizantijos imperatoriaus krikščionio Manuelio II Paleologo dialogas su išsilavinusiu persu musulmonu. Anot popiežiaus, imperatorius „stebėtinai šiurkščiu būdu, šiurkščiu tiek, kad mums visiškai nepriimtinu, kreipiasi į pašnekovą taikydamas jam esminį klausimą, koks yra religijos ir prievartos apskritai santykis. Jis tiesiog sako: „Parodyk, ką nauja atnešė Mahometas, ir atrasi tik bloga ir nežmoniška, kaip kad tai, jog jis savo skelbtą tikėjimą nurodė skleisti kalaviju“. Šitaip aštriai pasakęs, imperatorius tada išsamiai pagrindžia, kodėl tikėjimą skleisti prievarta priešinga protui. Tai prieštarauja Dievo esmei ir sielos esmei. (...) Svarbiausias sakinys šioje argumentacijoje prieš atvertimą prievarta yra šis: elgtis neprotingai priešinga Dievo esmei“, - reziumavo Šventasis Tėvas.

Daugelyje musulmoniškų kraštų žiniasklaidos pranešimų apie Benedikto XVI kalbą neatsakingai „dingo“ Manuelis II, argumentas apie protą ir Dievo esmę, trumpai tariant, visas likęs kontekstas. Liko tik popiežius, kuris esą asmeniškai „piktžodžiauja“ prieš Mahometą. Nenuostabu, kad taip pristatyta žinia išprovokavo musulmonų pasipiktinimą. Reikia viltis, kad vėliau į musulmoniškų kraštų kalbas išversta Benedikto XVI kalba pakoregavo jos supratimą. Savotiškai įdomūs buvo ir kai kurie sekuliarios spaudos komentarai. Pasak vienų, pagaliau katalikų Bažnyčios vadovas parodė „tikrą veidą“, pasižymintį nepagarba ir netolerancija islamui, dar kitiems kilęs ažiotažas buvo įrodymas, jog religijos tik ir tesiekia rietis.

Tačiau tolimesni įvykiai pastarųjų komentarų nepatvirtino. Praėjus mėnesiui, 38 musulmonų eruditai, dvasininkai, bendruomenių lyderiai iš įvairių kraštų ir islamo atšakų parašė „atvirą laišką Benediktui XVI“, kuriame replikavo Dievo ir proto, religijos ir prievartos temomis. Laišką pasirašė dar per 100 kitų musulmonų pasaulio asmenų. Tai buvo viešos ir atviros diskusijos pradžia.

Praėjus metams, 2007 spalio 13 dieną, musulmonų eruditai ir lyderiai paskelbė dar vieną laišką, antrašte „Bendras Žodis“. Jį pasirašė 138 musulmonų pasaulio figūros, o vėliau dar keli šimtai. Laiškas adresuotas ir išsiuntinėtas visų didžiausių krikščioniškų konfesijų atsakingiesiems. Laiško tema yra tiek Biblijoje, tiek Korane aptinkamas dvigubas meilės Dievui ir meilės artimui priesakas.

Į pirmąjį musulmonų laišką netiesiogiai atsakė kardinolas Jean Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, visų katalikų vardu sveikindamas musulmonus su Ramadano pabaiga 2007 metų spalio pradžioje. Jo sveikinimo antraštė yra „Krikščionys ir musulmonai kviečiami kurti taikos kultūrą“.

O 2007 metų lapkričio 19 dieną buvo paskelbtas kardinolo Tarcisio Bertone laiškas, parašytas popiežiaus įgaliojimu ir atsakant į antrąjį musulmonų laišką. Būtent šiame laiške ir buvo pasiūlyta surengti bendrą krikščionių-musulmonų seminarą, kuriame katalikų pusę atstovautų Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba ir tokios specializuotos institucijos, kaip Popiežiškasis arabų islamo studijų institutas Grigaliaus universitete. Praėjus beveik metams nuo kardinolo Bertone laiško, forumas buvo paruoštas ir netrukus pamatysime jo vaisius. (rk)