Šventojo Sosto atstovas JTO: finansų pasaulyje reikia daugiau skaidrumo, reguliavimo
ir moralės
Arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas Jungtinių Tautų
Organizacijoje, dalyvavo diskusijoje apie pasaulinę finansų krizę, kuri buvo surengta
JT būstinėje Niujorke.
Daug ekonomistų ir analitikų sutaria, jog finansų krizės
priežastis yra efektyvios reguliacinės sistemos trūkumas, o dar labiau paplitęs abejingumas
reguliacinėms struktūroms ir skaidrumui. Šventasis Sostas sutinka su tokiu požiūriu,
- sakė arkivyskupas Migliore. Anot jo, krizė yra ne tik finansinė, ekonominė ar techninė.
Ji liudija etinio kodekso ir moralinio elgesio trūkumą. Skrupulų neturintis pelno
siekimas visomis priemonėmis privertė užmiršti žmones apie pamatines verslo etikos
taisykles.
Šventojo Sosto atstovas pabrėžė tarptautinių finansinių institucijų
atsakomybę. Kartais valstybės griežtai prižiūri žemesnes ekonomines klases, tačiau
aukštesnės tokio griežtumo nepatiria. Panašiai ir tarptautinės institucijos: jos labai
griežtai prižiūrėjo besivystančių šalių ekonomines sistemas, tačiau pro pirštus žiūrėjo
į išsivysčiusias šalis. Tad būtų teisinga, jei jos prisiimtų savo atsakomybės dalį,
o pagalba ir skriaudos atitaisymas besivystančių šalių atžvilgiu neapsiribotų formaliais
užuojautos pareiškimais.
Arkivyskupas Migliore kalbėjo apie finansiniame sektoriuje
dirbančių asmenų atsakomybę. Anot jo, skolinimas yra būtina socialinė veikla. Tačiau
reikia prižiūrėti, kad skolinimasis atliktų savo funkciją, kad susietų santaupas su
gamyba ir netaptų tik prekyba finansiniais resursais be jokios atsakomybės. Negalima
užmiršti, jog nuo finansinės sistemos krizės daugiausia kenčia pensininkai, šeimos,
visi tie, kuriems santaupos yra esminė išgyvenimo priemonė. Finansinė veikla turi
būti pakankamai skaidri, kad vargšų santaupos būtų apsaugotos.
Šventojo Sosto
delegacijos vadovas taip pat kritiškai atsiliepė apie vertybinius ir gyvenimo būdo
pasirinkimus. Gyvenimo būdas, pasižymintis augančiu ir nekontroliuojamu vartojimu,
be santaupų ir gamybinio kapitalo sukūrimo yra ekonomiškai nepagrįstas. Ir ne tik.
Tai nepagrįsta ir ekologiniu požiūriu, galų gale žmogišku požiūriu: juk neatsakingas
vartojimas pažemina vartotoją kaip racionalią būtybę. (rk)