Vėlinės, visų mirusiųjų atminimas

Kitą dieną po „Visų Šventųjų“ iškilmės, lapkričio 2-ąją, Bažnyčia atsimena visus mirusius. Nuo pat seniausių laikų Bažnyčia ragino melstis už mirusiuosius. Tai mus kviečia žvelgti į mirtį ne kaip į paskutinį žodį žmogaus likime, tačiau kaip į perėjimą link amžinojo gyvenimo.

Bažnyčia taip pat moko, jog yra svarbu melstis už mirusius. Nors jie mirė Dievo malonėje ir draugystėje, jiems gali dar reikėti galutinio nuskaistinimo įžengiant į dangaus džiaugsmą ir gyvųjų malda prie to prisideda. Mirusiųjų atminimas ir pagerbimas turi daug būdų, tačiau vienas iš labiausiai paplitusių yra apsilankymas prie kapų. Sustojimas, apsilankymas tose sakraliose vietose gyviesiems yra tinkama proga mąstyti apie žemiškojo gyvenimo prasmę ir pamaitinti savo viltį dėl amžinojo gyvenimo.

Visų Šventųjų iškilmė ir visų mirusiųjų paminėjimas papildo vienas kitą ir gerai išreiškia tai, kas Bažnyčios tikėjimo išpažinime nusakoma žodžiais „šventųjų bendrystė“ ir „visuotinė Bažnyčia“. Šie žodžiai mums primena, kad Bažnyčia yra daug didesnė už tą, kurią matome čia, žemėje. Jai priklauso ne tik tebekeliaujantys žemiškojoje piligrimystėje, bet taip pat tie, kurie baigę kelionę skaistinasi ir tie, kurie jau regi Dievą. Visi tikintieji sudaro vieną kūną, kurio Galva yra Kristus. Visi per Kristų, gyvi ir mirusieji, priklauso tam pačiam kūnui ir yra tarpusavyje susiję. Tai ir vadinama „šventųjų bendryste“. Būtent dėlto, kad esame slėpiningai susiję, Bažnyčia ir moko, jog galime dalintis gėriais vieni su kitais: galime melstis už mirusiuosius, o taip pat prašyti šventųjų maldos už mus pačius.

Nors mirusiųjų paminėjimas žinomas jau ankstyvojoje Bažnyčios liturgijoje, tačiau prie šio paminėjimo kitą dieną po „Visų Šventųjų“ iškilmės tradicijos svariai prisidėjo Cluny benediktinų vienuolynas. Šv. Odilonas, tuo metu Cluny vienuolyno abatas, 998 metais parėmė iniciatyvą, kad visi mirusieji būtų atmenami po visų šventųjų paminėjimo. Reikia prisiminti, kad Cluny vienuolynas buvo milžiniškos benediktinų vienuolynų šeimos galva. Istorikai kalba, kad tuo metu Cluny vienuolyno dvasinį autoritetą pripažino per tūkstantį benediktinų vienuolynų visoje Europoje. Jiems visiems pradėjus minėti visus mirusiuosius lapkričio 2-ąją, ši data palengva įsitvirtino ir tapo daugelio kraštų tradicija, o vėliau buvo oficialiai įrašyta į Bažnyčios liturginį kalendorių. (rk)