Popiežius susitiko su Popiežiškosios mokslų akademijos nariais

Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Popiežiškosios mokslų akademijos narius, susirinkusius į kasmetinę plenarinę asamblėją, kurioje šiemet nagrinėjamos pasaulio ir gyvybės evoliucijos teorijos.

Visatoje viešpatauja ne chaosas bet tvarka. Ją mes galime pažinti ir joje atpažinti Kūrėjo pėdsakus. Šia prasme, mokslo pažanga, gali būti naudinga Kūrėjo pažinimui, net jei Kūrėjo pažinimas priklauso ne mokslo, bet tikėjimo sferai. Šitaip trumpai galima apibendrinti audiencijos dalyviams skirtus popiežiaus žodžius.

Popiežius patikslino, jog tikėjimo sferoje formuluojamas teiginys, jog Dievas sukūrė pasaulį, neturi būti suprantamas kaip vienkartinis aktas, davęs pradžią pasauliui ir gyvybei. Taip jis buvo aiškinamas filosofijos istorijos pradžioje, kai visatos kilmės aiškinimas ribojosi tik „horizontalia“ plotme ir rėmėsi tik vienu ar keliais materialaus pasaulio faktais. Vėlesniais laikais atsiradęs metafizinis pasaulio suvokimas padėjo žmogui suprasti, jog pasaulis, būdamas kūrinys, yra susietas priežastiniais ryšiais su Kūrėju. Taip pat ir šiandien, stebėdami pasaulį, nepaisant jame esančių neracionalių, chaotiškų ar destruktyvių elementų, vis dėlto matome, kad medžiagą ir jos kaitą grindžiantys vidiniai elementai yra racionalūs. Medžiagos vidinė konstitucija yra „matematiška“ ir pažini žmogaus protui. Žmogaus protas yra pajėgus ne tik užsiimti „kosmografija“, tai yra matuojamų reiškinių tyrinėjimu, bet taip pat „kosmologija“, tai yra visatoje akivaizdžiai matomos vidinės logikos studijavimu. (jm)