Popiežiškosios mokslo akademijos plenarinė sesija: „Moksliniai požiūriai apie visatos ir gyvybės evoliuciją“

Spalio 31-lapkričio 3 dienomis Popiežiškosios mokslų akademijos nariai rinksis į plenarinę sesiją. Šiais metais sesijos tema bus visatos ir gyvybės evoliucija, naujausių mokslinių tyrimų rezultatai ir siūlomos hipotezės evoliucijos klausimais.

Popiežiškosios mokslo akademijos pirmininkas Nicola Cabibbo, Romos Sapienza universiteto dalelyčių fizikos docentas, interviu Vatikano Radijui teigė, jog akademikai stengsis apibendrinti evoliucijos temą iš fizikos-kosmologijos ir biologijos perspektyvų.

Pasak jo, kalbant apie kosmologinę perspektyvą, pastaraisiais metais ją papildė daug atradimų bei stebėjimų rezultatų apie tai, kokia yra mūsų visata ir kaip ji „veikia“. Pavyzdžiui, jau seniai buvo žinoma, jog mūsų visata plečiasi, tačiau ne taip seniai atskleista, jog tas plėtimasis yra greitėjantis. Šis faktas verčia peržiūrėti turimas idėjas ir teorijas, taip pat ir dalelyčių fizikoje. Yra taip pat įdomių teorinių svarstymų, deja, kol kas nepatikrinamų. Pavyzdžiui, galbūt buvo ne vienas „didysis sprogimas (Big Bang)“, kuriuo šiandien paaiškinama mūsų visatos atsiradimas, o keli „didieji sprogimai“, sukūrę skirtingas visatas su skirtingomis fizinėmis savybėmis...Kai kas jau vartoja sąvoką „multi-visata“.

Paklaustas ką mano apie evoliucijos ir dieviško pasaulio sukūrimo idėjos supriešinimą, profesorius Cabibbo sakė, jog idėja, kad pasaulis sukurtas Dievo nėra moksliškai patikrinama ir priklauso tikėjimo planui. Evoliucijos teorija priklauso kitam, mokslo planui.

Komentuodamas Šventojo Tėvo žodžius, jog tikėjimas nebijo mokslo laimėjimų ir jų kuriamos pažangos, jei tik viso to tikslas yra žmogus ir jo gerovė, profesorius teigė manąs, jog tokia nuostata priimtina mokslininkų bendruomenės daugumai. Pavyzdžiui, ne visi Popiežiškosios mokslo akademijos nariai yra katalikai, tačiau visi dalijasi požiūriu, jog mokslo centre turi būti žmogus, žmogaus ir visos žmonijos ateitis.

Plenarinę sesiją pristatančioje brošiūroje cituojami popiežiaus Benedikto XVI žodžiai, pasakyti susitikimo su Belluno ir Treviso diecezijų kunigais metu, 2007 metų liepą. Tuosyk Šventasis Tėvas sakė, jog jam vadinamojo „kreacionizmo“ ir evoliucijos teorijų radikalus supriešinimas atrodo „absurdiškas“. Popiežius nepritarė vizijai, jog tikėjimas į Kūrėją atmeta evoliucijos teoriją ir atvirkščiai. Pasak jo, viena vertus, yra pernelyg daug mokslinių duomenų evoliucijos naudai ir tai praturtina mūsų gyvybės ir gyvos būtybės pažinimą. Kita vertus, evoliucijos teorija neatsako į didžiuosius filosofinius klausimus: „iš kur viskas atsirado? Kodėl atsirado žmogus?“. Evoliucijos nepakanka, kad paaiškintų visą žmogų ir visą tikrovę. Ji nepaaiškina žmogaus egzistavimo prasmės.

Popiežiškoji mokslų akademija įsteigta 1603 metais, iš pradžių „Lincei akademijos“ vardu. Ją sudaro apie 80 akademikų, kuriuos skiria tiesiogiai popiežius, remdamasis kitų akademikų rekomendacijomis. Akademijos tikslas yra skatinti matematikos, fizikos ir gamtos mokslų progresą bei studijuoti su šiais mokslais susijusias epistemologines temas.

Su Popiežiškosios mokslo akademijos plenarinės sesijos tema apie evoliuciją, su programa ir pranešėjais galima susipažinti čia: www.vatican.va/roman_curia/pontifical_academies/acdscien/documents/rc_pa_acdscien_doc_20020103_index_general_en.html (rk)