Bendroji audiencija. Popiežiaus katechezės apie šv. Pauliaus kryžiaus teologiją santrauka.

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos metu popiežius Benediktas XVI skaitė katechezę apie apaštalo šv. Pauliaus Kryžiaus teologiją.
Svarbiausias Pauliaus gyvenimo įvykis be jokios abejonės buvo jo atsivertimas prie Damasko vartų. Paulius, buvęs krikščionių persekiotojas, naudojęs prieš juos smurtą, perėjo į nukryžiuotojo Kristaus pusę. Kristus tapo jo gyvenimo prasme ir visos jo veiklos tikslu. Pasak Pauliaus, kryžius yra fundamentaliai svarbus žmonijos istorijoje, nes kryžius – tai kiekvienam kūriniui dovanojamas išganymas ir malonė. Kryžiaus tema, o visų pirma Kryžiaus žinios priešpastatymas tiek judėjiškai religinei tradicijai, tiek graikiškai pagonybei yra esminis Pauliaus mokymo elementas. Bene aiškiausiai apie tai kalbama jo laiške Korinto bendruomenei: „Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė“. (1 Kor 1, 18.23).
Kryžiaus papiktinimas ir kvailystė glūdi tame, jog ten, kur žmonių akimis žiūrint, nėra nieko kito kaip vien silpnumas, skausmas ir pralaimėjimas, Dievas apreiškia savo beribę meilę. Kryžius yra ženklas tos meilės ir galybės, kuri paviršutiniškai žiūrint atrodo kaip bejėgiškumas. Žydams kryžius yra papiktinimas. Pamaldžiam žydui jis kelia sumaištį. Kryžių jis supranta kaip paties Dievo neigimą, nes juk Dievas, pasak žydų tradicijos, istorijoje apsireiškia stebuklingais ženklais rodydamas savo galybę. Tad priimti kryžių, reiškia radikaliai keisti santykį su Dievu. Žydai kryžiaus atmetimą aiškina Apreiškimu, ištikimybės savo protėvių Dievui tradicija.
Tuo tarpu graikams, tai yra pagonims, pagrindinė kryžiaus atmetimo priežastis yra protas, racionalumas. Jiems kryžiaus žinia yra ne klaida, bet sveiko proto įžeidimas. Pauliui ne kartą teko susidurti su tokiu graikiškos kultūros suformuotų žmonių požiūriu į jo skelbimą. Graikams, kuriems tobulumo viršūnė buvo dvasia, idėja, buvo nesuprantamas skelbimas apie Dievą, sutinkantį save įkalinti žmogaus kūne ir dargi būti nužudytam. Arba kaipgi gali Dievas, keltis iš mirties ir vėl grįžti į kūną? Graikiškasis tobulumo idealas reikalavo vadavimosi iš priklausomybės nuo kūno, o ne užsidarymo kūne. Atrodė, kad antikos kultūroje nėra vietos žiniai apie įsikūnijusį Dievą. Tad kodėl Paulius vis dėlto kryžių pasirinko savo skelbimo ašimi? Atsakyti nesunku. Nes šitame paradoksaliame kontraste labiausiai matosi Dievo visagalybė, kuri radikaliai skiriasi nuo to kaip ją žmogus įsivaizduoja. Kryžius yra išmintis, nes jame matome kas iš tikrųjų yra Dievas. (jm)