Arkiv. Migliore: žmogus nėra gamtos priešas

Spalio 28 d. nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų organizacijoje arkivyskupas Celestino Migliore 63-oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjo ekologijos tema. Pasak arkivyskupo, dažnai yra kalbama apie gamtos apsaugą. Tačiau pats terminas „apsauga“ gali suklaidinti, jog egzistuoja prieštaravimas tarp gamtos ir žmogaus. Priešingai, gamtos apsauga turi platesnę pozityvią reikšmę, tai yra žmogus yra gamtos administratorius. Taigi, žmogus ir gamta ne tik kad nėra priešpastatomi, bet, priešingai, tarp jų egzistuoja sąjunga. Tai nenutraukiamas ryšys, kai gamta įtakoja žmogaus egzistenciją ir žmogiškos būtybės vystymąsi. Tuo tarpu žmogus savo kūrybingumu tobulina ir sukilnina pačią gamtą.

Arkivyskupas Migliore JT Generalinės Asamblėjos sesijoje pabrėžė atsakomybės principą ginant ir saugant gamtą. Anot Šventojo Sosto stebėtojo Jungtinių Tautų organizacijoje, šio principo naudojimas sprendžiant gamtos klausimus ir jo susiejimas su globaline klimato apsauga, tarptautinei bendruomenei padeda apmąstyti įvairius aspektus ir kartu skatinti autentišką žmogaus vystymąsi. Tuo tarpu atsakomybė saugoti klimatą reikalauja giliau suprasti ryšį tarp maisto saugumo problemos ir klimatinių pokyčių. Svarstant apie visa tai, centre turi likti žmogus ir ypatingai labiausiai pažeidžiami žmonės, gyvenantys besivystančių šalių kaimiškose vietovėse. Toliau arkivyskupas Migliore pažymėjo, kad atsakomybė saugant klimatą turi būti paremta sąryšiu tarp subsidiarumo ir globalinio solidarumo principų. Tai ypatingai svarbu šiandien, kai išgyvename iššūkius žmogaus gyvybei, nuo maisto krizės iki chaoso finansų srityje. Šios krizės tik išryškino nacionalinių resursų bei sugebėjimų nepakankamumą bandant susidoroti su iškilusiomis problemomis. Yra reikalingi visos tarptautinės bendruomenės bendri veiksmai.

Galiausiai, gamtos klausimas yra neatskiriamas nuo kitų klausimų: energijos ir ekonomikos, taikos ir teisingumo, nacionalinių interesų ir tarptautinio solidarumo. Tačiau, pasak arkivyskupo, neįmanoma vykdyti pareigos saugoti gamtą ir klimatą, jei visuomenė rimtai neperžiūrės savo gyvenimo būdo, vartojimo ir gamybos. Tad reikia kuo skubiau ugdyti atsakomybę, paremtą etinėmis vertybėmis. Kitais žodžiais tariant, iššūkių tarpusavio priklausomybė tik patvirtina būtinybę bendrai ieškoti sprendimų, pagrįstų nuoseklia moraline pasaulio vizija. (kl)