Pristatytas raportas apie religijos laisvę pasaulyje

Spalio 23 d. Romoje tarptautinė katalikiška humanitarinės pagalbos organizacija “Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai” (Kirche in Not) pristatė ataskaitą apie religijos laisvę pasaulyje. Vienu metu Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje pristatytame raporte nagrinėjamos penkios sritys: sunkūs religijos laisvės pažeidimai, religinės laisvės apribojimai, teisinio persekiojimo atvejai, socialinės netolerancijos atvejai bei vietiniai konfliktai.

Anot raporte pateiktos informacijos, religijos laisvė labiausiai pažeidžiama ir ribojama 14-oje valstybių: Butano karalystėje, Kinijoje, Kuboje, Šiaurės Korėjoje, Maldivuose, Mianmare, Nigerijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje, Sudane, Turkmėnijoje ir Jemene.

Katalikiško organizacijos “Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai” pateikta analizė atskleidžia, jog vis dažniau religijos laisvė yra ribojama ne kiek dėl ideologinių paskatų, bet dėl valdžios ir galios motyvų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui Kinijoje, baimė atsiverti religinio kulto laisvei sutampa su baime paskatinti laisvių plačiąją prasme siekimą.

Dokumente taip pat analizuojama situacija Irake. Krikščionių šeimos dėl persekiojimų bėga iš Mosulo, o parlamentas net panaikino įstatymą, kuris bent dalinai užtikrino Irako krikščionių religinę laisvę. Tuo tarpu Iranas, kur dauguma yra musulmonai šiitai, pripažįsta krikščionių, žydų ir zoroastrų religines mažumas. Čia Rytų ir Vakarų apeigų katalikai, nors ir turėdami minimalią religinę laisvę, negali praktikuoti ir skelbti savo religijos už savo bendruomenės ribų, negali vykdyti jokios misijinės veiklos ar reikštis viešai. Irane budistai ir induistai neturi jokio teisinio pripažinimo, bet nėra persekiojami. Tačiau kitos musulmoniškos sunitų, bahajų ir ahmadiyya mažumos Irane patiria persekiojimus ir smurtą.

Šiaurės Korėjoje yra leidžiama praktikuoti tik šalies vadovo Kim Čen Iro ir jo tėvo Kim Ir Seno kultą. Nuo 1953 metų dingo beveik 300 tūkstančių krikščionių, nebėra nei vienuolių nei kunigų.

Nuo 2007 metų religijos laisvės ir žmogaus teisių situacija Mianmare labai pablogėjo, teigiama raporte. Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais budistų vienuoliai įsijungė į taikų judėjimą nukreiptą prieš politines represijas, kurias vykdo karinis režimas, besitęsiantis nuo 1962 metų. Budistų vienuolių pavyzdžiu į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, prieš kuriuos buvo panaudota jėga.

Religijos laisvė visiškai neegzistuoja Nigerijoje, kur krikščionių bendruomenės diskriminuojamos ir kaltinamos piktžodžiavimu prieš islamą. Čia jaunuoliai ir ypatingai merginos grobiamos ir privestinai atverčiamos į islamą. Musulmonai atsivertę į krikščionybę yra bauginami ir grasinama susidoroti. Saudo Arabijoje religinių mažumų atstovai yra įkalinami, o paleidžiami tik tokiu atveju, kai pasirašo dokumentą, jog atsižada savo religijos. Sudane apostazija yra baudžiama mirties bausme.

1976 metų Kubos Konstitucija skelbia, kad valstybė yra ateistinė. Tačiau popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas 1998 metais suteikė tam tikrų vilčių, jog Kubos valdžiau suteks tam tikras religines laisves. 2006 metais keliems vyskupams buvo leista per radiją perduoti 12 minučių pranešimą. Tai buvo pirmas kartas per 46 komunistinės valdžios metus. (kl)