Europos krikščionių ir musulmonų konferencijos komunikatas

Spalio 23 dieną pasibaigus Europos krikščionių ir musulmonų konferencijai, jos dalyviai paskelbė komunikatą, kuriame išdėstė bendras pastabas ir nuostatas. Štai kelios iš jų.

Europa išgyvena gilaus pokyčio metą ir tampa daugelio etninių, kultūrų, religijų visuomene. Migracija, vidinė ir išorinė, yra vienas iš faktorių.

Kai kurios Europos valstybės turi valstybines Bažnyčias, kitos ne, tačiau visos laikosi neutralaus požiūrio religijų atžvilgiu. Tokia nuostata sukuria situacija, kurioje su visomis Bažnyčiomis ir religijomis yra elgiamasi vienodai suteikiant joms tas pačias teises ir tikintis iš jų tų pačių pareigų bei atsakomybių. Vis dėlto kai kur pastebimas procesas, kuris stengiasi palaipsniui priskirti religiją privačiai sferai. Kai kuriais atvejais tai veda prie religijų išstūmimo iš viešosios erdvės ir bet kokios viešos kieno nors tikėjimo išraiškos išrovimo.

Valstybė turėtų vengti sukurti tokią situaciją, kurioje piliečiai atsidurtų tarp lojalumo valstybei ir ištikimybės savo religinėms pažiūroms. Tačiau valstybė turi teisę pareikalauti iš visų piliečių atviro, viešo pritarimo demokratijai ir atsakingos nuostatos integruojantis į (valstybės) gyvenimą.

Kaip krikščionys ir musulmonai mes tvirtiname, jog esame piliečiai ir tikintieji, o ne piliečiai arba tikintieji. Mes turime atitinkamais būdais įnešti savo indėlį į valstybės, kuriai priklausom, gyvenimą, tačiau nesame vyriausybių tarnai. Tai sakome, nes tikime, jog religinės bendruomenės ir valstybės turi kartu dirbti dėl bendrojo gėrio.

Kaip krikščionys ir musulmonai mes tikime, jog Europos visuomenių ateitis didele dalimi priklausys nuo mūsų, kaip piliečių ir tikinčiųjų, pasiruošimo saugoti ir vystyti kultūrinius bei religinius Europos pamatus.

Kaip musulmonai ir krikščionys mes tikime integracijos principu. Tačiau jis neturi tapti reikalavimu paneigti mūsų religinę tapatybę: pavyzdžiui, reikalaujant panaikinti religines šventes su pretekstu, jog jos žeidžia kitų religijų tikinčiųjų jautrumą ir valstybės pasaulietiškumo principą.

Kaip krikščionys ir musulmonai mes pripažįstame sąžinės laisvės teisę, teisę pakeisti religiją ar gyventi visai be jos, teisę išreikšti tai viešai nebūnant išjuokiamu ir užtildomu.

Kaip musulmonai ir krikščionys mes tikime, jog dialogas yra klausymasis tiek pat, kiek kalbėjimas. Taip gilinamas abipusis supratimas. Dialogas turi būti vedamas tarp musulmonų ir krikščionių, tačiau taip pat su kitais tikėjimais ir humanistinėmis (minties) tradicijomis.

Kaip musulmonai ir krikščionys mes kviečiame abipusiam mokymuisi per mečečių ir bažnyčių atidarymą lankytojams iš kitų bendruomenių, taip pat per bendras iniciatyvas, mokyklų programas ar akademinius susitikimus.

Žmogaus teisės yra universalios ir apima religinės laisvės teisę. Išreiškiame troškimą dėl krikščionių ir musulmonų Europoje bendradarbiavimo skleidžiant šią teisę.

Europos krikščionių ir musulmonų konferencijoje dalyvavo per 45 dalyvių iš 16 Europos kraštų. Ši iniciatyva buvo surengta minint Visuotinės žmogaus teisės deklaracijos 60-ąsias metines ir Europos tarpkultūrinio dialogo metus. (rk)