Spauda apie popiežių Pijų XII ir apie Vatikano archyvą

Spalio 9 dieną sukakusios popiežiaus Pijaus XII mirties penkiasdešimtosios metinės beveik mechaniškai ištraukė į spaudos puslapius senus stereotipinius samprotavimus apie šio popiežiaus tariamą tylėjimą antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai bandant išžudyti visą žydų tautą. Kai kas net pabandė aiškinti, jog popiežius Benediktas XVI tol nevyks į Izraelį, kol Jeruzalėje, Yad Vashem holokausto memoriale bus Pijų XII kaltinantis užrašas. Prireikė net Vatikano spaudos salės pareiškimo, aiškinančio, jog nors Šv. Sostas iš tiesų nesutinka su popiežiui Pijui XII keliamais kaltinimais, nes jis karo metais netylėjo ir nebuvo abejingas žydų tautos tragedijai, o priešingai, pagal to meto galimybes, nuveikė daugiau už kitus, vis dėlto Šv. Sostas nekelia jokių sąlygų Jeruzalėje veikiančiam holokausto memorialui. Vatikano spaudos salė patvirtino, jog popiežius iš tiesų nori aplankyti Šv. Žemę, tačiau jokie konkretūs pasirengimai kol kas dar nepradėti.

Minint popiežiaus Pijaus XII mirties penkiasdešimtąsias metines į spaudos puslapius taip pat ištrauktas senas priekaištas Šv. Sostui, kad neleidžia istorikams tyrinėti Antrojo pasaulinio karo metų archyvų.

Kaip prieš kurį laiką italų spaudai duotame interviu aiškino Vatikano slaptojo archyvo prefektas monsinjoras Sergio Pagano, Šv. Sosto archyvai tvarkomi pontifikatais. Dar palyginti neseniai buvo atidaryti Pijaus XI pontifikato archyvai, tai yra iki 1939 metų kovo mėnesio. Kada bus atidaryti ir Pijaus XII pontifikato archyvai, nuo 1939 iki 1958 metų, kol kas sunku pasakyti. Tai priklausys nuo popiežiaus sprendimo, nes Vatikano slaptasis archyvas yra popiežiaus archyvas, popiežius yra jo savininkas. Pasak archyvo prefekto, spaudas neproporcingai sureikšmina Pijaus XII pontifikato archyvų svarbą. Žinoma, jei yra svarbūs, tačiau bendrame Bažnyčios istorijos studijų kontekste ne svarbesnis už kitų laikotarpių archyvus. Šiandien vis dažniau pasigirsta nekantrių klausimų kada bus istorikams prieinami dar vėlesnių laikų – Jono XXIII ir Pauliaus VI pontifikatų archyvai. Antra vertus, dauguma Vatikano archyvais besinaudojančių istorikų domisi viduramžiais ir naujųjų amžių pradžia. Tad negalima sakyti, kad istorikams svarbiausias tik Pijaus XII pontifikatas.

Vatikano archyvo vadovas taip pat pristatė patį archyvą. Tai iš tiesų įspūdingas dokumentų rinkinys – maždaug penki milijonai bylų, kurie lentynose sudaro 80 kilometrų ilgio eilę. Sistemingas archyvo kaupimas pradėtas XI amžiuje. Senesnių dokumentų labai mažai. Dokumentų dauguma iš XIX ir XX amžių. Archyvas mokslininkams prieinamas nuo 1882 metų. Tais metais juo naudojosi 27 istorikai. Didžiausias mokslininkų, dirbusių Vatikano archyve skaičius – 1444 – užregistruotas 1999 metais. (jm)