Vyskupų Sinodo tėvams apie Dievo atradimą per krikščionišką meną liudijo Natalija
Fedorova Brovskaja, Rusijos Dailės akademijos dėstytoja. Pasak prelegentės, gimusios
ateistinėje valstybėje, niekados negalvojo ir niekas jai nepasakojo apie Dievą, išskyrus
meno kūrinius, muziką ir literatūrą. Man, - teigė dėstytoja, - ypatingai rusų ikonos
ir italų renesanso tapyba tapo kelione į Gyvąjį Dievą.
Šiandien dėstydama meno
istoriją, Natalija Brovskaja ieško atsakymo į klausimą kaip ir kokiu būdu gali studentams
padėti atrasti Dievo meilę. Meno istorijos dėstytoja mano, jog tik likdama Dievo Žodžio
sferoje, gali studentams padėti atrasti Dievą Tėvą.
Tačiau kaip tai padaryti
dėstant paskaitą, vedant seminarą ar aiškinant konkrečius klausimus? Visų pirma, -
tęsė Brovskaja, - meno kūrinį reikia priimti kaip dailininko maldą. Reikia išmokyti
suprasti, kad pasinertų į maldos pojūtį taip, kaip kunigas, švęsdamas liturgiją, pasineria
amžinoje Kristaus maldoje. Antra, į meno istoriją reikia žiūrėti dvasiniu žvilgsniu,
ieškant religinės simbolikos prasmės. Galiausiai, į meno žmogų reikia žiūrėti Dievo
meilės šviesoje. Labai dažnai menininko gyvenimas yra kryžiaus kelias, pilnas nuodėmių,
klaidų, nesutarimų.
Ne visi menininkai gyvena šventą gyvenimą. Nepaisant tamsiųjų
jų gyvenimo pusių, kaip gi galėjo sukurti tokius dvasingus kūrinius? - klausė meno
istorijos dėstytoja iš Rusijos. Meno istorija yra kaip Dievo Žodžio ir išganymo istorija.
Jėzus Kristus yra pasiruošęs kentėti, būti nukryžiuotam ir mirti kiekvieno dailininko
sieloje, kad užaugintų talentą, kurį sukūrė Dievas Tėvas.
Bažnyčia privalo
nuolatos melstis už visus menininkus ir meno istorikus, nes meno istorija yra gailestingojo
Dievo šventoji istorija, - kalbėjo Rusijos Dailės akademijos dėstytoja Vyskupų Sinodo
tėvams. (kl)