Sekmadienį popiežius aplankė Pompėjos Rožinio Mergelės šventovę

Sekmadienį popiežius Benediktas XVI išsirengė į vienos dienos apaštališkąją kelionę į pietų Italijoje, už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Neapolio esančią garsiąją Pompėjos Rožinio Mergelės šventovę. Popiežius aukojo Mišias aikštėje priešais šventovę; po Mišių kartu su maldininkais kalbėjo sekmadienio vidudienio maldą; po pietų šventovėje vadovavo Rožinio maldai.

Eidamas Dievo Tarno Jono Pauliaus II pėdomis, šiandien atvykau kaip piligrimas į Pompėją kartu su jumis atiduoti pagarbą Mergelei Marijai – Rožinio Karalienei,- šiais žodžiais popiežius pradėjo Mišių homiliją. Popiežius taip pat sakė, jog jis atvyko prašyti Rožinio Mergelės užtarimo šiuo metu Romoje vykstančiai Vyskupų Sinodo asamblėjai. Taip pat pažymėjo, jog šį sekmadienį Bažnyčia mini Pasaulinę misijų dieną. Šiandien Bažnyčia mokosi iš Mergelės Marijos, kuri priėmė Dievo Žodį ir jį padovanojo pasauliui. Šiandien Bažnyčia meldžia, kad Marijos ypatinga globa lydėtų tuos uoliuosius misionierius, kurie sekdami Marijos pavyzdžiu neša į pasaulį Dievo Žodį.

Toliau homilijoje kalbėdamas apie šią ypatingą Mergelės Marijos garbinimo vietą – Pompėjos šventovę, popiežius sakė: Kas gi galėjo numatyti, kad prie senosios Pompėjos griuvėsių išaugs šitokia visame pasaulyje garsi šventovė? Šios šventovės įsikūrimo istorija dar kartą patvirtina tiesą, jog kur ateina Dievas, ten dykuma sužaliuoja. Tai pasakytina visų pirma apie Pompėjos šventovės kūrėją palaimintąjį Bartolo Longo. Būdamas Neapolio universiteto studentas jis sekė imanentizmo ir pozityvizmo filosofijos sroves. Buvo ne tik nutolęs nuo krikščionių tikėjimo, bet kovojo prieš Bažnyčią. Jo atsivertimas tam tikrais bruožais panašus į apaštalo Pauliaus atsivertimą. Tai svarbu pabrėžti ypač dabar, kai švenčiame apaštalui Pauliui skirtus metus.

Šis miestas, kurio atsikūrimui pradžią davė Marijos šventovę čia įkūręs palaimintasis Bartolo Longo, yra istorinis Dievo veikimo įrodymas, yra liudijimas kaip Dievas keičia pasaulį. Dievas pripildo žmogaus širdį savosios meilės ir paverčia žmogų dvasinio ir socialinio atsinaujinimo varikliu. Pompėja yra pavyzdys kaip tikėjimas perkeičia žmones, kaip pažadina jų širdyse meilės apaštalų pašaukimą.

* * *

Po Mišių, drauge su jų dalyviais kalbėtoje vidudienio maldoje, popiežius dar kartą priminė Romoje šiomis savaitėmis vykstančią Vyskupų Sinodo asamblėją. Šį spalio mėnesį, krikščionių pamaldumo tradicijoje skirtą Rožinio Mergelei Marijai, prašykime, kad ji užtartų Bažnyčios vykdomą evangelizavimo darbą, kad kiekvienas Bažnyčios narys, o ypač jos ganytojai, giliai paimtų į širdį apaštalo Pauliaus įspėjimą: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“.

Popiežius taip pat kreipėsi į maldininkus Prancūzijoje, Lisieux miestelyje tą pačią valandą dalyvavusius šv. Teresėlės tėvų – Liudviko ir Zelijos Martenų beatifikacijos iškilmėje. Šie du nauji palaimintieji kreipia mūsų mintis į šeimos svarbą, į fundamentalų jaunosios kartos auklėjimo uždavinį,- sakė popiežius, primindamas, kad Bažnyčios misijos, kurių tarptautinę dieną šį sekmadienį minime, labiausiai priklauso nuo to kaip šeimai sekasi ugdyti susipratusius krikščionis. (jm)