Šventojo Sosto atstovas JTO: formalaus teisės pirmumo principo nepakanka

Spalio 14 dieną 63-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje, Šeštojo (arba teisės klausimų) komiteto posėdyje, buvo kalbama apie „teisinę valstybę“ nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.

„Teisinės valstybės“ sąvoka, plačiąja prasme, išreiškia teisės pirmumo principą valstybėje. Istoriniu požiūriu šis principas buvo priešpastatytas absoliučios monarchijos doktrinai, pagal kurią monarchas yra „virš teisės“. Jis leidžia įstatymus, kurie jo paties griežtąja prasme nesaisto. „Teisinėje valstybėje“, priešingai, nėra nė vieno asmens, kurio individuali valia būtų „virš teisės“. Mūsų dienų konstitucinės demokratijos yra laikomos tipiškais „teisinės valstybės“ santvarkos pavyzdžiais.

Jungtinių Tautų Organizacija remia „teisinės valstybės“ principo plėtrą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Konkrečiai tuo turi užsiimti praėjusiais metais įsteigta „Teisinės valstybės koordinacijos ir resursų grupė“.

Arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO būstinėje Niujorke, taip pat buvo tarp pasisakiusių „teisinės valstybės“ klausimais.

Pasak jo, teisės pirmumo principas yra mechanizmas, kuriuo tarptautinės organizacijos ir nacionalinės vyriausybės turėtų realiai pripažinti visų asmenų orumą, nepaisant jų socialinio, ekonominio ar politinio statuso.

Tačiau Šventojo Sosto atstovas pridūrė, jog mūsų kultūros kontekste, kuriame teisė dažnai yra suvokiama tik kaip pagarba formalioms procedūroms, be jokio esmingesnio turinio, teisės pirmumo principas gali tapti nebepakankamu ginant žmogaus asmens orumą.

Žmogaus teisės nėra tik teisinių normų tinklas. Jos išreiškia pamatines vertybes. Šios vertybės turi būti priimtos visuomenėje, kitaip jos rizikuoja visai dingti iš teisinių tekstų. Žmogaus orumas turi būti saugojamas kultūroje, visuotiniame mentalitete ir visuomenės elgesyje. Tai sąlyga teisės normų veiksmingumui.

Nors Šventojo Sosto diplomato teigimu visiškai formaliai suvokiamas ir nuo vertybių atskirtas teisės pirmumo principas yra nepakankamas, tačiau dėlto išlieka nemažiau būtinu įrankiu apsaugant žmogaus orumą.

Teisės pirmumas, - teigė arkivyskupas Migliore, - yra gyvybinis komponentas padedant valstybėms jų atsakomybėje saugoti savo populiaciją. Visų pirma nuo genocido, karo nusikaltimų, etninių valymų ir nusikaltimų prieš žmoniją. Teisinės valstybės principas taip pat pagrindžia tarptautinės bendruomenės atsakomybę įsikišti, kai (kuri nors) valstybė nebegali ar nebenori prisiimti savo pamatinės saugojimo atsakomybės populiacijos atžvilgiu. Toks tarptautinės bendruomenės įsikišimas neturi būti suprantamas tik kaip Saugumo Tarybos sprendimas arba jėgos naudojimas. Tai visos tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimas, padedantis valstybėms (populiacijos) saugojimo srityje.

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas taipogi pasiūlė taikyti teisės pirmumo principą ekonominėje srityje. Pasak jo, teisės pirmumo sąvoka dažniausiai pritaikoma tik politikos ir teisės srityse. Tačiau dabartinė ekonomikos krizė rodo, jog teisės pirmumas galėtų labai padėti remiant stabilų ekonominį vystimąsi. Jo nuomone, globalios rinkos tinklinė prigimtis didina poreikį diskutuoti apie teisės pirmumą ir jį realizuoti, sukuriant teisingesnę globalinę ekonominę sistemą. Besivystančiame pasaulyje teisės pirmumas ir teisingas reguliavimas galėtų paremti socialinį ir ekonominį augimą, o išsivysčiuosiuose kraštuose suteikti didesnį ekonominį stabilumą. (rk)