Vyskupų sinodo asamblėjų istorija (2)

Praėjusioje laidoje apžvelgėme pirmąsias dvi Vyskupų sinodo asamblėjas, kurių antroji buvo neeilinė, skirta Sinodo struktūrų sutvirtinimui. Joje buvo aptartos dvi kardinalios temos. Vyskupų kolegialumas su Popiežiumi ir Vyskupų Konferencijų santykiai su popiežiumi ir su pavieniais vyskupais. Sekusios kitos trys eilinės generalinės Vyskupų sinodo asamblėjos – antroji, trečioji ir ketvirtoji – svarstė visuotinės Bažnyčios gyvenimui svarbius klausimus. Trumpai apie jas šioje laidoje:

1971 metais sušaukta antroji eilinė generalinė Vyskupų sinodo asamblėja buvo pati ilgiausia. Ji užtruko net penkias savaites ir tęsėsi nuo rusėjo 30 iki lapkričio 6 dienos. 210 Sinodo tėvų svarstė dvi popiežiaus Pauliaus VI iškeltas kunigiškos tarnystės ir teisingumo pasaulyje temas.

Vyskupai gyrė kunigų pastoracinį darbą, jų pasišventimą Žodžio ir sakramentų tarnystei. Tuo pat metu buvo įvardyti sunkumai, su kuriais kunigai susiduria vykdant savo tarnystę. Sinodo tėvai siūlė pasaulio teisingumo klausimus vertinti Evangelijos šviesoje ir parengė tarptautinių veiksmų programą. Vietinės Bažnyčios buvo padrąsintos plėsti švietimą ir ekumeninį bendradarbiavimą teisingumo srityje.

Trečioji eilinė generalinė asamblėja susirinko Romoje Šventųjų 1975 metų išvakarėse, 1974 metų rusėjo 27 - spalio 26 dienomis. Tema, „Evangelizacija moderniajame pasaulyje“. Joje Sinodo tėvai vėl iškėlė aikštėn esminį Bažnyčios misionieriškumą ir kiekvieno krikščionio pareigą nešti Kristaus liudijimą į visą pasaulį. Taip pat išsilaisvinimo tema buvo aptarta kaip susieta su evangelinėmis pastangomis siekti žmonių išlaisvinimo iš socialinio ir asmeninio blogio. Vadovaudamasis Sinodo tėvų siūlymais popiežius Paulius VI parengė sinodo asamblėjos darbus užbaigiantį apaštališką paraginimą, pavadintą pirmaisiais dokumento lotyniško teksto žodžiais: „Evangelii nuntiandi“. Sinodo asamblėjos sesijoje dalyvavo 209 kardinolai ir vyskupai.

1977 metais Romoje surengta ketvirtoji eilinė generalinė asamblėja darbus baigė spalio 29 dieną po visą mėnesį trukusios sesijos apie katechezės svarbą tikinčiųjų bendruomenės gyvenime. Sinodas popiežiui pristatė ilgiausią sąrašą siūlymų, net 900, apie įvairiausius katechezės aspektus, ypač apie vaikų ir paauglių katechezę. Sinodo tėvų siūlymai apėmė šešias atskiras sritis - atnaujintos katechezės svarbą, tikrąją katechezės prigimtį, katechezės subjektus, tęstinės katechezės būtinumą visiems krikščionims, katechezės priemones ir ypatingų situacijų vertinimą. Šio sinodo metu jo dalyviai pirmą kartą paskelbė „Laišką Dievo tautai“, kuriame kalbėjo apie Kristų - išganymo, o taip pat katechezės centrą. Vyskupai ta proga priminė visų krikščionių atsakomybę nešti Kristų į pasaulį.

Popiežius Paulius VI nesuspėjo paskelbti posinodinių rekomendacijų Bažnyčiai. Jis mirė 1978 metų rugpjūčio 6-tą dieną. Posinodinio dokumento, dar vadinamo apaštališkuoju paraginimu, paskelbimu turėjo pasirūpinti įpėdinis. Tačiau 1978 metų rudenį nelauktai mirus popiežiui Jonui Pauliui I, apaštališkąjį paraginimą „Catechesi tradendae“ pirmaisiais pontifikato metais paskelbė Jonas Paulius II.

Iš Lenkijos kilusio popiežiaus išrinkimas į apaštalo Petro sostą 1978 metų spalio 16 dieną buvo stulbinanti naujovė Bažnyčios gyvenime. 58 metų amžiaus lenkas buvo pirmas ne italas popiežius po 455 metų pertraukos. Naujajam popiežiui Vyskupų sinodo veikla nebuvo svetima. Kaip Krokuvos vyskupas jis dalyvavo visose, išskyrus pirmąją, ligi tol vykusiose Sinodo asamblėjose ir pakartotinai buvo išrenkamas į Vyskupų sinodo generalinio sekretoriato tarybą. Karolis Vojtyla ėjo tarybos nario pareigas tuomet kai buvo išrinktas popiežiumi, o popiežius, pagal pareigas, taip pat yra Vyskupų sinodo pirmininkas. Kuria linkme pasuko Vyskupų sinodo veikla istoriniame Jono Pauliaus II pontifikate svarstysime kitoje laidoje. (sk)