Vyskupo Rimanto Norvilos pasisakymas Vyskupų Sinodo asamblėjoje

Dievo Žodžiui Bažnyčios gyvenime ir misijoje skirtos dvyliktosios eilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos programoje – vis dar individualūs trumpi Sinodo tėvų pasisakymai. Kaip minėta vakardienos mūsų laidoje, antradienio popietinėje generalinėje kongregacijoje kalbėjo ir Lietuvos Vyskupų konferencijai šioje Sinodo asamblėjoje atstovaujantis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Jis savo pasisakyme atkreipė dėmesį į dviejų šios Sinodo asamblėjos darbo dokumente suformuluotų problemų svarbą. Pirmoji, apie kurią kalbama darbo dokumento 57-ajame straipsnyje, tai vadinamoji Biblijos įtakos kultūrai ir bendram žmonijos etosui istorija. Vyskupas ragino taip pat ir dabartiniams laikams drąsiai taikyti Kristaus palyginimą apie gerąją Dievo Žodžio sėklą, krentančią į gerą tikinčiųjų ir geros valios žmonių širdžių dirvą ir apie tuo pat metu sėjamas piktžoles rauges. Bažnyčios tūkstantmetėje patirtyje būta įvairių sunkumų. Juos visus Bažnyčia sėkmingai įveikė. Taip pat ir dabartiniai mūsų laikai nėra aklavietė be išeities. Svarbu,- sakė vyskupas iš Lietuvos,- kad į savo istoriją žiūrėtume kaip į malonės istoriją, o ne nuodėmės istoriją.

Kita vyskupo Rimanto Norvilos paliesta tema – tai Šventosios Žemės ir piligrimysčių į Šventąją Žemę svarba. Ši problema suformuluota Sinodo darbo dokumento 27 skyriuje. Šventosios Žemės lankymas svarbus dviem aspektais – taip paliudijamas solidarumas su sunkius vargus kenčiančiais tenykščiais krikščionimis, o kartu tai nepaprasta proga maldininkui prisiliesti prie mūsų tikėjimo šaltinių. Neveltui kelionė į Šventąją Žemę kartais vadinama „penktąja Evangelija“. (jm)