Kardinolas A. Scola: kaip „Sacramentum Caritatis“ buvo priimtas Bažnyčioje

Vyskupų Sinodo darbai skirti ne tik esamos padėties aptarimui ir ateities gairių suformulavimui, bet ir Bažnyčios patirties patikrinimui. Šioje perspektyvoje skaitytas kardinolo Angelo Scola, Venecijos patriarcho, pranešimas penktadienį Vyskupų Sinodo asamblėjoje.

Vyskupų Sinodo darbai paprastai seka tokia tvarka: Sinodo Tėvai nagrinėja įvairius Sinodo temos aspektus, vėliau teikia pasiūlymus ir už juos balsuoja. Pasiūlymai, už kuriuos balsuota, įteikiami Šventajam Tėvui, kuris, tuos pasiūlymus apibendrindamas, papildydamas ar interpretuodamas po kiek laiko skelbia posinodinį paraginimą. Posinodinis apaštališkasis paraginimas „Sacramentum Caritatis“ aprėpia paskutiniojo (be dabar vykstančio), 2005-ųjų metų Vyskupų Sinodo apie Eucharistiją apmąstymų ir pasiūlymų įvairovę. Apie priėmimą Bažnyčioje šio popiežiaus dokumento, paskelbto 2007 metų vasario mėnesį, ir buvo kardinolo Scola pranešimas.

Apaštalinis paraginimas yra viena iš Bažnyčios Mokymo formų, prieš kurią Dievo tautai dera turėti priėmimo nuostatą, - sakė kardinolas Scola, cituodamas popiežių Joną Paulių II, rašiusį, jog toks priėmimas sudaro sąlygas tikėjimo praturtinimui objektyvia ir subjektyvia prasme.

Kalbant apie „Sacramentum Caritatis“ priėmimą reikia atsižvelgti į tai, kad nuo šio dokumento publikacijos (2007 vasario 22) praėjo dar labai nedaug laiko. Kita vertus, pažymėjo Scola, reikia prisiminti, kad šis Apaštališkasis paraginimas įsiterpė į visą eilę kitų panašių dokumentų ar įvykių (enciklika „Eucharistijos Bažnyčia“, Eucharistijos metai, Tarptautinis eucharistinis kongresas Gvadalacharoje).

Prie „Sacramentum Caritatis“ priėmimo pirmiausia prisidėjo pats popiežius Benediktas XVI. Kardinolas Scola klausytojams pateikė apie 20 pavyzdžių iš Šventojo Tėvo homilijų, viešų kreipimųsi, laiškų, kalbų audiencijose, susitikimuose su vyskupais ar pasauliečiais, kur popiežius citavo „Sacramentum Caritatis“.

Kaip Apaštališkasis paraginimas „Sacramentum Caritatis“ buvo priimtas pasaulio vietinėse Bažnyčiose? Pasak kardinolo Scola, norint tai sužinoti buvo išsiųsti 152 klausimynai: vyskupų konferencijoms, rytų Bažnyčioms, Šventojo Sosto institucijomis. Gauti 62 atsakymai, maždaug 40 procentų.

Juos apibendrinus galima teigti, anot Venecijos patriarcho, jog „Sacramentum Caritatis“ priėmimas buvo pakankamai geras. Dokumentas ar jo dalys buvo verčiamas į kitas kalbas, teologijos fakultetai, seminarijos, kunigų susirinkimai, parapijos rengė jo studijų dienas, daug kur buvo sugrąžinta ar naujai įvesta Eucharistijos adoracija. Apaštališkasis paraginimas buvo analizuojamas iš trijų perspektyvų: siekiant formacijos tikslų, naudojant kaip dvasinę literatūrą, iš akademinio kampo.

Nedaug ekumeninių reakcijų. Pasak kardinolo, daugelyje vyskupų konferencijų ataskaitų konstatuota, jog ekumeninių reakcijų nebuvo, o buvusios dažniausiai patenka į akademinę sferą.

Kokios reakcijos į „Sacramentum Caritatis“ teologų bendruomenėje? Anot kardinolo Scola, rengiant jo pranešimą buvo peržiūrėta daugiau nei 70 publikacijų, daugiausia straipsnių, bet taipogi ir knygų, apie aptariamą Apaštalinį paraginimą. Į šių publikacijų sąrašą įtraukti specifiniai teologiniai darbai, neįtraukti įvadai į dokumento vertimus, labai plataus pobūdžio apybraižos religiniuose leidiniuose ir pan. Teologinės publikacijos yra daugiausia italų ir ispanų kalbomis. Ekumeninių publikacijų yra, tačiau nedaug. Publikacijose dėmesys skiriamas įvairiems „Sacramentum Caritatis“ aspektams. Vienose nagrinėjama bendra dokumento struktūra. Kitose žvelgiama į paskiras dokumento dalis ar paskirus teiginius.

Baigdamas pranešimą kardinolas Scola sakė, jog praėjus 18 mėnesių nuo Apaštalinio paraginimo „Sacramentum Caritatis“ šio dokumento priėmimas tęsiasi ir leidžia tūrėti gana gerų lūkesčių dėl jo indėlio atnaujinant katalikų bendruomenių gyvenimą ir suvokimą apie Eucharistiją. Žinoma, priešakyje – tiek sielovadoje, tiek liturgijoje, tiek teologijoje – dar ilgas kelias. (rk)