2008-10-11 14:03:26

Dvidešimt aštuntasis eilinis sekmadienis


Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais:

„Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“. (Mt 22, 1–10. 11–14)



NETINKAMAS DRABUŽIS, mons. Adolfas Grušas: RealAudioMP3



Vestuvių puotoje, kurią Išganytojas savo palyginime sulygino su dangaus karalyste, buvo vietos visiems: geriems ir blogiems. Be abejo, tai kažkiek padrąsina mus, nes pasakoja apie begalinį Dievo gerumą, kuris yra atviras net ir pačiam menkiausiam savo kūriniui. Tačiau kartais toks pasitikėjimas gali mums padaryti savotišką „meškos paslaugą“.

Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau mūsų pasitikėjimą savimi trikdo tas nelaimėlis, kuris, besidžiaugdamas su visais, vis dėlto užsitraukė valdovo nemalonę ir buvo išmestas iš vestuvių menės.

Bičiuli, kaip čia patekai, neturėdamas vestuvių drabužio?- klausia jį valdovas.

Žinoma, surinktieji iš kryžkelių vargu ar turėjo pačius gražiausius drabužius, tačiau valdovo dėmesį patraukė tas, vienintelis.

Apie palyginime minimą vestuvių drabužį praktiškai visi Šventojo Rašto komentatoriai jau yra priėję vienos nuomonės: Išganytojas čia kalba apie Dievo malonę. Vis tiktai, manau, vien tokio aiškinimo nepakanka. Būtų įdomu sužinoti, koks buvo tas, valdovui nepatikęs drabužis.

Manau, kad mums netenka svarstyti, kokio dydžio buvo tas drabužis. Jis tinka bet kuriam žmogui: storam ir lieknam, jį gali apsivilkti ir vyrai, ir moterys. Kur kas blogiau, kad nemaža dalis mūsų jį ir velkasi kuo natūraliausiai, be jokios nuostabos ar suglumimo.

Tai rūbas, kurį mes nešiojame kasdien…

Surizikuočiau ir duoti tam rūbui pavadinimą. Jis vadintųsi netinkamu drabužiu.

Norėčiau paaiškinti, ką turiu galvoje. Daugelis krikščionių, o drauge su jais ir aš pats, elgiamės netinkamai savo, kaip krikščionių, padėčiai.

Savo vardu, įrašytu krikšto knygoje, paliudijame elgesį, nesuderinamą su mūsų pašaukimu, kompromituojantį mums suteiktą krikšto malonę.

Tas palyginime minimas nevykėlis vylėsi, jog pakaks būti pokylio menėje, apsivilkus savo įprastiniais skudurais.

Pernelyg daug tikinčiųjų mano, jog pakanka laikas nuo laiko apsilankyti bažnyčioje, kartais priimti Komuniją, atkalbėti kelias atmintyje užsilikusias ar apdulkėjusioje maldaknygėje surastas maldas, kad galėtų jaustis esą savo vietoje.

Kai kas netgi yra įsitikinęs, jog dalyvaudamas pamaldose, jis padaro malonumą ne vien tik kunigui, bet ir Dievui.

Žmonės nesupranta, jog viskas yra dovana iš aukštybių, neužtarnauta malonė, už kurią reikia tik sugebėti nuoširdžiai padėkoti, o svarbiausia: elgtis taip, kad mūsų gyvenimas atitiktų gautas dovanas.

Taip, Dievas yra dosnus, kaip niekas kitas darantis stebuklus, tačiau drauge Jis yra ir griežtas bei reiklus.. Neįmanoma lengvabūdiškai žvelgti į Jo kvietimą, manant, jog Dievui vis tiek bus gerai taip, kaip mes besielgtume.

Kai kuriose bažnyčiose, ypač esančiose kurortinėse vietose, pasitaiko skelbimų, įspėjančių bažnyčios lankytojus įeiti „tinkamai apsirengus“.

Sakyčiau, jog kartais bažnyčių lankytojai išeina iš jos „apsirengę netinkamai“. Jie niekaip nesugeba prisiimti tokio gyvenimo būdo, kuris atitiktų tai, ką jie ką tik šventė…








All the contents on this site are copyrighted ©.