Vyskupų sinodo asamblėjų istorija

Ji prasideda 1967 metais, kuomet popiežiaus Pauliaus VI šaukimu Romoje pirmą kartą susirinko Vyskupų sinodo pirmoji eilinė generalinė asamblėja. Pirmosios asamblėjos sesija truko keturias savaites, nuo rugsėjo 29 iki spalio 29 dienos.

Asamblėjoje buvo kalbama apie katalikų tikėjimo išsaugojimą ir sutvirtinimą. Pats popiežius apibrėžė asamblėjos tikslus – tvirtinti ir stiprinti tikėjimą, jo vientisumą, gyvastingumą, vystymą, jo doktrininį ir istorinį nuoseklumą.

Vienas iš pirmosios vyskupų asamblėjos rezultatų buvo siūlymas įsteigti tarptautinę teologų komisiją. Jos tikslas - padėti Tikėjimo mokymo kongregacijai ateizmo ir klaidingų teologinių nuomonių plėtros bei tikėjimo krizės amžiuje, taip pat siekiant praplėsti diskusijų apie teologinio tyrimo kryptis lauką. Paulius VI įsteigė Tarptautinę teologinę komisiją 1969 metais.

Nuo įkūrimo Komisija yra glaudžiai susieta su Tikėjimo mokymo kongregacijos veikla. Benediktas XVI, prieš išrinkimą popiežiumi, daug metų buvo ne tik Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas, bet ir pirmosios Vyskupų sinodo asamblėjos siūlymu įkurtos Tarptautinės teologinės komisijos pirmininkas.

Pirmoji Vyskupų sinodo asamblėja taip pat paprašė pertvarkyti nuo 1917 metų galiojusį Kanonų teisės kodeksą, kad būtų ryškesnis jo pastoracinis pagrindas ir būtų aiškesnės jo formuluotės. Šį darbą pradėjo popiežius Paulius VI, o užbaigė popiežius Jonas Paulius II 1983 metais. Pirmoji asamblėja pasiūlė popiežiui įpareigoti vyskupų konferencijas, kad jos labiau prižiūrėtų kunigų seminarijas, taip pat siūlė įvesti naujas procedūras mišrioms santuokoms, ką Paulius VI ir padarė 1970 metais. Sinodo tėvai pasisakė ir dėl įvairių liturginės reformos naujoje patvirtintoje Mišių tvarkoje aspektų, įsigaliojusių 1969 metais.

Pirmojoje eilinėje generalinėje asamblėjoje dalyvavo 197 sinodo tėvai.

Kai kurie pirmosios eilinės generalinės asamblėjos siūlymai dar gulėjo popiežiaus stalčiuje, kai 1969 metais Paulius VI sušaukė Romoje antrąją, tačiau neeilinę, generalinę Vyskupų sinodo asamblėją. Vyskupams popiežius pasiūlė aptari Šventojo Sosto ir Vyskupų konferencijų bendradarbiavimo klausimus. Išnagrinėję kaip įgyvendinti dar neseniai, Vatikano II Susirinkime aptartą vyskupų kolegialumą su popiežiumi, Sinodo tėvai atvėrė vartus kur kas platesniam vyskupų dalyvavimui su Popiežiumi ir tarpusavyje tvarkant visuotinės Bažnyčios pastoracinę veiklą.

Asamblėja padėjo pagrindus tolesnei Vyskupų sinodo veiklai. Popiežius sulaukė daugelio siūlymų, tačiau daugiausia dėmesio skyrė trims: 1. kad sinodai būtų šaukiami reguliariai kas dveji metai, nors jį popiežius modifikavo nurodęs sinodus sušauti kas trejus ar ketverius metus. 2. kad Generalinis sekretoriatas veiktų laikotarpyje tarp dviejų asamblėjų ir 3. kad patys Sinodo tėvai siūlytų ateinančių asamblėjų temas.

143 Sinodo tėvai dalyvavo pirmojoje neeilinėje generalinėje asamblėjoje, kurį tęsėsi tik kiek daugiau kaip dvi savaites, spalio 11-28 dienomis.

Pasibaigus antrajai generalinei asamblėjai buvo susirūpinta sukurti Sinodo veiksmingumui būtinas struktūras, kurios yra nepakitusios iki mūsų dienų. Visų pirma tai Vyskupų sinodo Sekretoriato taryba, kuri buvo įsteigta dar neprisidėjus trečiajai generalinei asamblėjai. Tarybą sudaro 12 išrinktų vyskupų ir trys popiežiaus paskirti. Taryba primą kartą susirinko 1970 metais gegužės 12-15 dienomis. Taryba padeda Vyskupų sinodui palaikyti ryšius su episkopatais ir apibrėžia būsimos asamblėjos dienotvarkę. Tarybai, be to, pavesta pravesti vyskupų pasitarimą dėl būsimos asamblėjos temos, tačiau dabar tai pradedama daryti paskutiniosiomis generalinės asamblėjos dienomis. Nuo tada Taryba, kurią išrenka kiekviena asamblėja, yra tapusi sudėtine Generalinio Sekretoriato fizionomijos dalimi.

Trečioji generalinė asamblėja buvo pati ilgiausia Vyskupų sinodo istorijoje. Ką per penkias savaites svarstė Sinodo tėvai – kitoje laidoje. (sk)