Bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Paulių santrauka.

Trečiadienio rytą vyko įprastinė bendroji popiežiaus audiencija. Prie jos tarsi prisiderino ir jau kelias dienas Vatikane vykstanti Vyskupų Sinodo asamblėja. Trečiadienio rytą nebuvo generalinės kongregacijos. Sinodo Tėvai pirmą kartą susitiko kalbinėse darbo grupėse. Kol kas buvo tik renkami darbo grupių moderatoriai, aptariami kai kurie techniniai asamblėjos vyksmo klausimai.

Tuo pačiu metu kai Sinodo Tėvai posėdžiavo darbo grupėse, popiežius Benediktas XVI susitiko su keliais tūkstančiais maldininkų, atvykusių į trečiadienio bendrąją audienciją. Pauliaus metams skirtoje katechezėje, šį kartą popiežius pasakojo ką Paulius žinojo apie žemiškąją Jėzaus veiklą.

Prieš pradėdamas šios temos nagrinėjimą, popiežius visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kaip Paulius suvokia savo susipažinimą su Kristumi. Antrajame laiške korintiečiams randame Pauliaus samprotavimus apie dvi pažinimo rūšis – apie „pažinimą kūno požiūriu“, tai yra asmenišką susidūrimą konkrečioje gyvenimo situacijoje, ir apie pažinimą širdimi. Fariziejai bendravo su Jėzumi, su juo diskutavo, bet jo nepažinojo. Paulius su Jėzumi jo žemiškos veiklos metais nebuvo susidūręs, jis jį jau prisikėlusį sutiko prie Damasko vartų ir tas susitikimas perkeitė jo gyvenimą ir padarė Jėzų artimai pažįstamą Pauliaus širdžiai.

Po šitokio įvado, popiežius perėjo prie konkretaus klausimo: tai, vis dėlto, ką konkretaus Paulius žinojo apie Jėzų, apie jo veiklą, apie jo stebuklus ir žodžius, apie kančią? Pauliaus laiškuose randame trijų rūšių atsakymus į šį klausimą. Visų pirma rande nemažai tiesioginių nuorodų į su Jėzaus gyvenimu susijusius faktus. Paulius kalba apie Jėzaus kilmę iš Dovydo giminės, šį tą žino apie Jėzaus giminaičius, jam puikiai žinoma Paskutinės vakarienės eiga. Antroji žinių apie Jėzų rūšis – tai Pauliaus laiškuose pasitaikančios nuorodos į sinoptines Evangelijas, kai kurių jose minimų faktų perpasakojimas. Trečioji rūšis – tai tam tikra priešvelykių faktų transpozicija į povelykinius laikus. Bene dažniausias šios rūšies pavyzdys yra pasakojimas apie Dangaus Karalystę. Evangelijose apie Dangaus Karalystę kalba istorinis Jėzus. Pauliaus laiškuose Dangaus Karalystė jau suvokiama kaip neatskiriamai susieta su Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu.

Pauliui Jėzus nėra tik istorinė asmenybė,- sakė popiežius katechezės pabaigoje,- ir apie Jėzų Paulius kalba ne kaip istorikas. Jis kalba apie gyvą Jėzų. Pauliui Jėzus yra gyvas čia ir dabar. Jėzus yra gyvas su mumis ir mums. Ir mes turime iš Pauliau mokytis būtent šitaip pažinti Jėzų – pažinti ne tik kaip mūsų tikėjimo protėvių sutiktą istorinę asmenybę, bet kaip mūsų Viešpatį ir mūsų brolį, kuris dabar mus moko kaip gyventi ir kaip mirti. (jm)