Vyskupų Sinodas: generalinės kongregacijos pirmadienį po pietų ir antradienio rytą.

Antradienio rytą Naujojoje Sinodo salėje Vatikane, beje, esančioje tame pačiame pastate kaip ir didžioji Pauliaus VI audiencijų salė, vyko sekmadienį atidarytos Vyskupų Sinodo asamblėjos trečioji kongregacija. Nors Sinodo darbai dar tik prasidėjo ir iki jų pabaigos dar beveik trys savaitės, jau antradienio rytą buvo renkama komisija, kuri vėliau, antroje asamblėjos darbo stadijoje, turės rūpintis baigiamųjų dokumentų rengimu. Antradienio rytą vykusioje generalinės kongregacijoje taip pat prasidėjo pirmoji Sinodo Tėvų trumpų pasisakymų serija. Kaip žinoma, Sinodo asamblėjose paprastai dalyvauja po daugiau kaip du šimtus Sinodo tėvų (šios asamblėjos Sinodo tėvų skaičius – 253), dėl to maksimalus laikas, skirtas individualiems pasisakymams, yra labai trumpas – vos penkios minutės. Antradienio ryto generalinėje kongregacijoje pasisakė daugiau kaip trys dešimtys kardinolų ir vyskupų. Kiekvienas iš jų, remdamiesi visų pirma savo asmenine ganytojiška patirtimi, kalbėjo apie didesnio biblinio sąmoningumo bendruomenėse būtinumą ir galimus tokio sąmoningumo kėlimo būdus, apie poreikį visos Bažnyčios mastu labiau koordinuoti biblinę sielovadą. Paliestos taip pat tokios konkrečios problemos kaip prastas homilijų lygis ar pavojus, kurį kelia sektos, fundametalistiškai interpretuojančios Šv. Raštą ir savo radikalizmu patraukiančios Šventojo Rašto neišmanančius kai kuriuos krikščionis.

Po antradienio rytinės generalinės kongregacijos, popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Jungtinių Biblijos draugijų atstovus, atvykusius į Romą Dievo Žodžiui skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos atidarymo proga. Jungtinės Biblijos draugijos popiežiui ir visiems Sinodo asamblėjos dalyviams įteikė po daugiakalbio ekumeninio Šventojo Rašto leidimo egzempliorių.

Dar trumpam grįžtame į antrąją generalinę kongregaciją, vykusią pirmadienį po pietų. Kaip buvo užsiminta vakardienos mūsų laidoje, joje kalbėjo penkių kontinentų atstovai, pristatę padėtį Europoje, Azijoje, Okeanijoje, Afrikoje ir Amerikose, kontinentinę Bažnyčios savivokos ir veikimo specifiką.

Po to pirmadienio popietinėje generalinėje kongregacijoje buvo kalbama apie krikščionybės ir judaizmo ryšį, kurio jungtis yra Šventasis Raštas, yra Izraelio Penkiaknygė, pranašų ir išminties knygos, kurias krikščionys vadina Senuoju Testamentu. Apie šį iš bendro Šventojo Rašto tekantį judaizmo ir krikščionybės artumą iš Izraelio perspektyvos kalbėjo Haifos rabinas Shear Yashyv Cohen; iš Bažnyčios perspektyvos – kardinolas Albert Vanhoye.

Pasak kardinolo, Šventasis Raštas yra bendras krikščionių ir žydų paveldas, kuriuo turi remtis bendradarbiavimas ir nesusipratimų šalinimas. Mes turime vieni kitus geriau pažinti, o artimiau susipažinę matysime kokie mes vieni kitiems artimi ir tai bus geriausias būdas palikti praeityje visus mus skyrusius nesusipratimus.

Tai ne tik privilegija, bet didelė garbė. Rabinas Cohenas pradėjo savo kalbą, pabrėždamas, jog tai pirmas atvejis, kad judaizmo atstovas pakviestas kalbėti Vyskupų Sinodo susirinkime. Tai kartu įrodymas, jog katalikų Bažnyčia neveltui žydus vadina savo „vyresniaisiais broliais“. Rabino pakvietimas į šį vyskupų susitikimą yra įrodymas, jog „vyresniųjų brolių“ terminas naudojamas visiškai rimtai.

Vėliau Vatikano radijui duotame interviu rabinas Cohenas pabrėžė, jog jis buvo pakviestas ne asmeniškai, bet kaip Izraelio didžiojo rabinato atstovas. Tad šioje asamblėjoje jis kalbėjo ne tik savo, bet daugumos judaizmo išpažinėjų vardu. Kai šiais laikais kalbama apie judaizmo ir krikščionybės santykius, ypač apie abi tradicijas jungiantį Šv. Raštą, kartais neišvengiama pagundos įsivaizduoti, kad dvišalių ryšių tikslas yra skirtumų niveliavimas, siekimas kurti kažkokią bendrą religiją. Tačiau taip negali būti, nes esminiai krikščionių ir žydų tikėjimo elementai skiriasi. Mums reikia ne supanašėti, bet artimiau susipažinti. Mes turime tą patį tikėjimo tėvą Abraomą – hebrajiškai Avram Avinu – jis yra trijų tikybų pradininkas. Jis primena bendras mūsų šaknis ir mūsų bendrą pareigą sutarti tarpusavy ir nešti taiką į visą pasaulį,- kalbėjo Haifos rabinas. (jm)