Pirmadienį Vatikane prasidėjo Vyskupų Sinodo posėdžiai

Po sekmadienio rytą vykusio iškilmingo Vyskupų Sinodo asamblėjos atidarymo - popiežiaus Benedikto XVI ir visų Sinodo Tėvai koncelebruotų Mišių Šv. Pauliaus bazilikoje už Romos miesto sienų, pirmadienio rytą Vatikane prasidėjo Sinodo posėdžiai. Pirmojoje generalinėje kongregacijoje pirmasis kalbėjo popiežius Benediktas XVI.

Dievo Žodis yra tikinčiojo žmogaus realizmo pamatas,- kalbėjo popiežius. Realizmas čia kitoks negu tas, kuriuo remiasi mūsų kasdieniai materialiniai ar buitiniai dalykai. Tačiau mūsų, kaip tikinčiųjų gyvenime, turime irgi vadovautis realizmu. Viešpats kalba apie dvi galimybes – galime statyti savo gyvenimą ant smėlio arba ant uolos. Pasirinkimas priklauso nuo mūsų. Šia prasme, turime būti realistai.

Namus ant smėlio stato tas, kas rūpinasi tik tuo, kas tuoj pat pasiekiama ir iš karto regima. Namus ant smėlio statosi tas, kam labiausia gyvenime rūpi sėkmė, karjera, pinigai. Iš šalies žiūrint tai yra tikros, apčiuopiamos vertybės. Tačiau iš tiesų jų pastovams tik laikinas. Visos materialinės garantijos labai minimaliai mus apsaugo. Jei rimtai į jas pasižiūrime, matome, kad tai tik antraeiliai dalykai. Kur kas tvirčiau ir saugiau nuteikia Viešpaties žodžiai: „Dangus ir žemės praeis, bet mano žodžiai nepraeis“. Šia prasme, realistas yra tas žmogus, kuris supranta, kad nuo Dievo valios ir jo sprendimų priklauso viskas, kad Dievo Žodis yra visko pamatas. Reikia keisti mūsų naudojamą realizmo sampratą.

Žinoma, - sakė popiežius,- žmogui visuomet gresia pavojus nesuprasti Dievo Žodžio, tyko grėsmė neprakalbinti savo sielos balso. Dievo Žodis gali pasirodyti esąs tik kalbėjimas apie praeitį, nieko bendra neturintis su dabartimi. Būtent dėl to, mums nevalia užmišti, kad mes ieškome. Šventojo Rašto skaitymas ir egzegezė negali būti tik literatūrinis reiškinys, bet turi būti dvasinis judėjimas, turi būti artėjimas, kopimas aukštyn vis arčiau prie Dievo Žodžio.

Pirmadienio rytą vykusioje pirmojoje generalinėje kongregacijoje po popiežiaus Benedikto XVI kalbėjo vienas iš šios Sinodo asamblėjos įgaliotųjų pirmininkų kardinolas William Levada. Jis, būdamas Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovas, kalbėjo apie Šv. Rašto ir biblinių studijų santykį su teologija ir su vyskupų misija vadovauti Dievo tautai, vykdyti sielovadą dabartinėmis sąlygomis.

Po kardinolo kalbėjo Vyskupų Sinodo nuolatinio organizmo – Vatikane veikiančio generalinio sekretoriato vadovas arkivyskupas Nikolas Eterovič. Pasak jo, ši Sinodo asamblėja turtų labiau atskleisti Dievo Žodžio ryšį su Kristaus slėpiniu ir su Šventosios Dvasios veikimu Bažnyčioje arba kitaip tariant padėti Bažnyčiai atrasti savyje daugiau jaunatvės ir dinamiškumo.

Pirmadienio rytinėje generalinėje kongregacijoje taip pat buvo perskaitytas į visą asamblėjos problematiką įvesdinantis dokumentas, pagal Vyskupų Sinodo oficialią nomenklatūrą lotyniškai vadinamas „Relatio ante disceptationem“, tai yra „pranešimas prieš svarstymą“. Tekstą parengė ir Sinodo salėje perskaitė Kanados Kvebeko arkivyskupas kardinolas Marc Ouellet.

Šio Sinodo susirinkimo pagrindinis tikslas,- kalbėjo kardinolas, - spręsti tikėjimo skelbimo Dievo Žodžiu problemą. Tai nemenkas iššūkis, nes dabartiniais laikais, reliatyvizmo ir ezoterizmo įtakoje net pats žodis „Apreiškimas“ turi būti patikslintas ir paaiškintas. Savo pranešime pereidamas prie konkretesnių Bažnyčios gyvenimo problemų, kardinolas atkreipė dėmesį į daugelio tikinčiųjų nusivylimą dabartine homilijų kokybe, į kartais pasitaikančius nesutarimus, kylančius iš Šventojo Rašto egzegezės atskirtos nuo Bažnyčios vienybės konteksto. Ypač pastaroji problema primena būtinumą stiprinti ganytojų, teologų ir egzegetų dialogą. Šioje Sinodo asamblėjoje turi būti taip pat pakankamai gerai išmąstytas ekumeninis ir tarpreliginis dialogas su tų bendruomenių nariais, su kuriais dalijamės tuo pačiu Šventuoju Raštu.

Pirmadienį po pietų vykusioje antrojoje generalinėje kongregacijoje Sinodo Tėvai klausėsi pranešimų apie padėtį penkiuose žemynuose ir apie regioniniu Bažnyčios misijos ir gyvenimo bruožus. (jm)