Pirmadienį prasidėjo Centrinės Azijos vyskupų vizitas Ad limina

Šią savaitė Romoje su Ad limina vizitu lankosi Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano vyskupai.
Kazachstano Bažnytinė provincija susideda iš Astanos metropolinės arkivyskupijos, Karagandos ir Almatos sufraganinių vyskupijų bei Atyrau Apaštalinės administracijos. Tuo tarpu Kirgizijoje ir Uzbekistane įkurtos dvi Apaštalinės administracijos. Kazachstano Vyskupų Konferencija buvo įkurta 2003 m., tais pačiais metais buvo įkurta ir bažnytinė provincija.

2001 metais Kazachstane lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Iš trijų minėtų valstybių, krikščionys pirmiausiai pasiekė dabartinę Kazachstano teritoriją. II amžiuje, po pralaimėjimo persams, romėnų kariai, kurių dalis jau buvo pasikrikštiję, pasiekė Mervės miestą. Čia 334 metais buvo įkurtas vyskupo sostas.

XIII-XIV amžiais į dabartinę Kazachstano teritorija atvyko ir pirmieji pranciškonai. Šventasis Sostas jau 1278 metais bandė kurti bažnytinę struktūrą. Vienas iš žymiausių misionierių buvo arkivyskupas Jonas iš Montekorvino, kurį kartu su kitais pranciškonais 1289 metais pasiuntė popiežius Mikalojus IV evangelizuoti Centrinę Aziją. Arkivyskupas pasirūpino, kad Biblija būtų išvesta į vietos gyventojų kalbą. Po arkivyskupo Jono iš Montekorvino mirties prasidėjo krikščionių persekiojimai.

Stalino laikais į Centrinę Aziją buvo deportuojami Pavolgio vokiečiai, Ukrainos lenkai bei kiti žmonės, kurių tarpe buvo nemažai katalikų. Į Centrinę Aziją buvo deportuojami taip pat ir kunigai, kurie vykdė slaptą pastoracinę veiklą.

Šiandien Kazachstane beveik puse yra musulmonai, 40 % - ortodoksai, vos 2% - protestantai, o katalikų – tik 1,3 %, tai yra apie 200 tūkstančių. Kirgizijoje trys ketvirtadaliai gyventojų yra musulmonai sunitai, penktadalis – ortodoksai, o katalikų vos 0,02 %, maždaug tūkstantis. Uzbekistane taip pat katalikų yra labai nedaug – apie 4 tūkstančiai, ortodoksų yra apie 9 %. Musulmonai sudaro absoliučią daugumą – net 90 %.(kl)