Sekmadienį kun. Mykolas Sopocko bus skelbiamas palaimintuoju
Sekmadienį palaimintuoju bus paskelbtas kunigas Mykolas Sopocko, šv. Faustinos Kovalskos
dvasios tėvas, daug nusipelnęs, kad per seserį Faustiną paskelbta Dievo Gailestingumo
žinia įgautų konkrečios maldingumo formos pavidalą ir kuo plačiau pasklistų po pasaulį.
Beatifikacijos iškilmė vyks rytinės Lenkijos Balstogės mieste, kuriame kunigas Sopocko,
pokario metais pasitraukęs iš Vilniaus, praleido paskutinius tris savo gyvenimo dešimtmečius.
Popiežiaus Benedikto XVI vardu beatifikacijai vadovaus neseniai paskirtas naujas Šventųjų
skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato.
Mykolas Sopocko
gimė 1888 metais Vilniaus krašte, netoli Ašmenos, dabartinėje Baltarusijoje. Baigęs
Ašmenos gimnaziją, 1910 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Pasakojama, kad
prieš priimdamas lenką klieriką į daugiakultūrės vyskupijos seminariją, tuometinis
Vilniaus vyskupas Edvardas Ropas pasiuntė jį į Plungę pas kunigaikštienę Oginskienę
pasimokyti lietuvių kalbos. Deja, lietuviškai kalbėti būsimas palaimintasis nepramoko,
nes su kunigaikštiene jis bendravo lenkų kalba, o vietiniai valstiečiai kalbėjo tik
žemaitiškai.
Baigęs Vilniaus seminariją 1914 metais Mykolas Sopocko priėmė
kunigystės šventimus. Penketą metų padirbėjęs vikaru, gabus jaunas kunigas 1919 metais
buvo išsiųstas studijuoti teologijos į Varšuvą. 1923 metais apgynė teologijos magistro
darbą, o 1926 – daktaratą. Studijuodamas taip pat dirbo lenkų kariuomenės sielovadoje.
Grįžęs į Vilnių, buvo paskirtas kunigų seminarijos dvasios tėvu ir Vilniaus Stepono
Batoro universiteto teologijos fakulteto dėstytoju. 1934 metais, jau kaip habilituotas
daktaras, buvo paskirtas teologijos fakulteto docentu ir atsidėjo moksliniam – pedagoginiam
darbui. Šiuo laikotarpiu kunigas Sopocko susipažino su į Vilnių atsiųsta vienuole
seserimi Faustina. Būdamas jos dvasios vadovas, kunigas Sopocko pirmasis atpažino
per seserį Faustiną Dievo skelbiamą Gailestingumo žinią. Taip pat ir Vilniuje kabantis
garsusis Gailestingojo Jėzaus paveikslas nutapytas kunigo Sopocko pastangų dėka. Vokiečių
okupacijos metais kunigas Sopocko slapstėsi. Po karo, drauge su lenkų repatriantų
banga, jis išvyko iš Vilniaus ir apsigyveno Balstogėje. Dirbo sielovadoje, dėstė,
rašė, buvo aktyvus ir energingas iki mirties 1975 metais. (jm)