2008-09-24 17:09:41

Bendroji audiencija. Popiežiaus katechezė: „Paulius ir kiti apaštalai“.


Tęsdamas katechezių ciklą, skirtą Tautų apaštalui šv. Pauliui, šio trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie Pauliaus ryšius su kitais apaštalais.

Nors Paulius buvo beveik Jėzaus bendraamžis, Jėzaus viešosios veiklos metu Pauliui neteko su juo susitikti. Tik po Pauliaus gyvenimą radikaliai permainiusio susitikimo prie Damasko vartų, jis suprato turįs būtinai susipažinti su pirmaisiais, asmeniškai Jėzų sekusiais mokiniais, kuriuos Mokytojas siuntė skelbti jo Evangelijos iki pat žemės pakraščių.

Apie kontaktus su kai kuriais iš Dvylikos Paulius pasakoja Laiške Galatams. Visų pirma jis mini Petrą, tai yra Kefą, Kristaus išsirinktą uolą, ant kurios jis statė savo Bažnyčią; „Viešpaties brolį“ Jokūbą ir Joną. Paulius neabejodamas tvirtina, kad šitie mokiniai yra Bažnyčios „kolonos“. Ypatingai svarbus buvo Jeruzalėje įvykęs Pauliaus susitikimas su Petru. Ištisas 15 dienų Paulius buvo pas jį svečiuose, klausinėjo apie žemišką Jėzaus gyvenimą, troško labai nuodugniai viską išsiaiškinti apie Tą, kuris jį apakino prie Damasko ir kuris krikščionių persekiotoją pavertė Nukryžiuotojo Mesijo ir Dievo Sūnaus uoliu skelbėju.

Ką Paulius sužinojo iš apaštalų? Ko iš jų išmoko? Pirmajame Laiške Korintiečiams aptinkame du Jeruzalėje suformuotos krikščionių tradicijos fragmentus. Paulius juos perduoda labai iškilminga forma, pažodžiui taip, kaip juos išmoko. „Aš jums perdaviau, ką esu gavęs“,- sako Paulius, pabrėždamas, jog svarbu, kad apaštalų paveldas būtų ištikimai perduotas būsimoms krikščionių kartoms. Pirma iš tų dviejų Pauliaus Jeruzalėje išmoktų ir ištikimai perduotų krikščionių tikėjimo formulių kalba apie Eucharistiją: „Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“ (1 Kor 11, 23-25). Antra Pauliaus kartojama Tradicijos formulė kalba apie Prisikėlimą: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3-5). Šį tekstą, vardijantį prisikėlusio Kristaus pasirodymus, Paulius užbaigia užuomina apie Kristaus pasirodymą ir jam pačiam kelyje į Damaską: „O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man“ (1 Kor 15, 8). Paulius, buvęs Dievo Bažnyčios persekiotojas, supranta negalįs savęs laikyti lygiu kitiems apaštalams, tačiau kartu jis priduria: „Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia“ (1 Kor 15, 10) ir būtent Dievo malonė jį stato į tą pačią gretą su tais, kurie buvo Kristaus prisikėlimo liudininkai. „Taigi ar aš, ar jie, - sako Paulius, - taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote“ (1 Kor 15, 11).

Paulius pabrėžia kaip gyvybiškai svarbi Tradicija, kurią Bažnyčia perduoda savoms bendruomenėms. Tai įrodymas kaip labai klysta tie, kas tvirtina, kad Paulius sukūrė krikščionybę. Iš tiesų gi, prieš pradėdamas skelbti Kristų, Paulius jį sutiko kelyje į Damaską, bendravo su juo Bažnyčioje, mokėsi jo iš apaštalų ir iš kitų mokinių, asmeniškai su Kristumi susidūrusių Galilėjos keliuose. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.