Šv. Tėvo audiencijos pirmadienio rytą

Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su šešiais Urugvajaus Bažnyčios vyskupais, kurie su kitais krašto ganytojais šiomis dienomis dalyvauja vizite „ad Limina“. Vizitas suteikia proga vyskupams pristatyti Šv. Tėvui ir jo bendradarbiams ataskaitinius pranešimus apie Bažnyčios padėtį pavienėse Urugvajaus vyskupijose bei paliudyti savo vienybę su Apaštalo Šv. Petro įpėdiniu, popiežiumi Benediktui XVI. Urugvajaus vyskupai vizitą „Ad limina“ tęs Romoje ateinančiomis dienomis, susipažindami su svarbiausių Romos kurijos dikasterijų darbu ir aplankydami pagrindines Romos vyskupijos šventoves, visų pirma, virš apaštalų Petro ir Pauliaus kapų iškilusias bazilikas.
*
Šv. Tėvas pirmadienio rytą susitiko su dar viena grupe naujai paskirtų vyskupų, šiomis dienomis dalyvavusių jiems skirtame pasirengimo ganytojiškai tarnystei seminare. Praėjusį šeštadienį popiežius priėmė Tautų Evangelizavimo kongregacijos surengto seminaro dalyvius ir jiems pasakė kalbą apie vyskupo atsakomybę misijų šalyse. Pirmadienį popiežių Benediktą XVI aplankė Vyskupų ir Rytų Bažnyčių kongregacijoms pavaldūs vyskupai. Seminare dalyvavusius per pastaruosius metus paskirtus vyskupus popiežiui pristatė Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Giovanni Battista Re.
Kalboje popiežius Benediktas XVI priminė, kad šis naujų vyskupų susitikimas su juo vyksta švenčiant apaštalo Pauliaus metus bei XII vyskupų sinodo asamblėjos išvakarėse. Tai du reikšmingi bažnytinio gyvenimo momentai, padedantys paryškinti kai kuriuos vyskupo dvasingumo ir misijos aspektus.
Pirmasis jų, - kalbėjo Šv. Tėvas, - yra ėjimas evangelinio tobulėjimo keliu, apaštalo Pauliaus pavyzdžiu. Kaip vyskupai, iš apaštalo Pauliaus visų pirma turime mokytis nepaprastos meilės Jėzui Kristui. Nuo susitikimo su dieviškuoju mokytuoju Damasko kelyje akimirksnio, visa apaštalo egzistencija pavirto žengimu vidinio ir apaštališko susitapatinimo su mokytuoju per persekiojimus ir kančias keliu. Pats šv. Pauliaus sako apie save, jog jis esąs „Jėzaus Kristaus pagautas“ (Fil 3,12) taip, kad gali sakyti: „aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2,20).
Vyskupų sinodo temą „Dievo Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje“ Šventasis Tėvas derino su vyskupų gyvenimu ir misija. Jis sakė vyskupams, kad jiems, dvasinio tobulėjimo kelyje, pirmiau nei visos kitos priemonės padeda Dievo Žodis. Dievo Žodžiui turi būti užtikrinta neginčijama, centrinė vieta vyskupų gyvenime ir misijoje. Apie tai kalba taip pat apaštališkasis paraginimas „Pastores gregis“, kuriame, be kita ko, primenama, kad “prieš tapdamas žodžio perteikėju, vyskupas drauge su savo kunigais, kaip kiekvienas tikintysis ... privalo būti žodžio klausytoju“ ir priduria, kad „neįmanoma kalbėti apie šventumo primatą be Dievo žodžio klausymo, kuris vadovauja ir gaivina“ (15).
Reikia, kad vyskupas kasdien maldoje mąstytų Dievo Žodį taip, kad galėtų būti jį veiksmingai skelbti gebančiu šaukliu, autentišku mokytoju jį skelbiant ir ginant bei šviesiu ir išmintingu jį perduodant kitiems. (sk)