Lietuvos vyskupai išplatino laišką, skirtą artėjantiems Seimo rinkimams ir paragino
burtis maldų aštuondieniui spalio 5-12 d. rinkimų intencija.
Brangūs tikintieji, Dievo dovana gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje kiekvienam
krikščioniui drauge reiškia atsakomybę už šalies ateitį ir pareigą dalyvauti valstybės
valdyme. Rinkimų į Seimą išvakarėse norime Jums priminti, kad tai sunkesnė ir svarbesnė
pareiga, nei nueiti į balsavimo apylinkę. Nusivylimas, teisėtas pasipiktinimas daugeliu
tautos išrinktųjų verčia susivokti – taip atsitinka ir dėl mūsų pačių, rinkėjų, kaltės:
abejingumo, gilesnio supratimo bei atsakingumo stokos. Reikia nuolat, tiek prieš
rinkimus, tiek po jų akylai stebėti politikus, o ypač – partijų nuveiktus darbus.
Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą ir dangstymąsi televizijų herojais nuo tvirtais
moraliniais įsitikinimais grindžiamo valstybės ir bendruomenės stiprinimo. Atskirkime
tuščią gąsdinimą sąmokslais ir priešrinkiminį dosnumą nuo pastangų sudaryti visiems
geras sąlygas mokytis, sąžiningai užsidirbti ir oriai gyventi saugioje aplinkoje. Asmeninis
atlaidumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja praeities
dėmių, net vakar dienos melagysčių ir suktybių išsiginantys politikai. Apmaudas dėl
patirtų skriaudų neturi virsti aklu kerštavimu valdžiai, kuriuo lengva pasinaudoti
blogiems tikslams. Kuo labiau patys paisysime padorumo asmeniniame bei viešame gyvenime,
tuo labiau prisidėsime prie kūrimo tokios šalies, kokią regime ateities svajonėse.
Turime pakeisti save pačius, jei norime, kad Seimas iš esmės pasikeistų. Tik Viešpats
gali padėti mums įveikti savo žmogiškąjį silpnumą, suteikti išminties ir įžvalgumo,
idant tinkamai apsispręstume ir paklotume gerus pamatus artimiausių metų šalies gerovei.
Todėl spalio 5–12 dienomis skelbiame maldos ir susikaupimo aštuondienį, kurio metu
pirmiausia tirkime savo sąžinę. Nuoširdžiai apsvarstykime, ar mūsų politinių sprendimų
motyvai pagrįsti tiesa ir teisingumu, solidarumu su silpnaisiais ir atsakomybe už
dvasinį tėvų paveldą. Prašykime Šventosios Dvasios apšviesti mus, mūsų vadovus bei
visus piliečius ir vesti geriausio pasirinkimo keliu. 1. Tiesus žodis, drąsa atrasti
ir įvardyti blogio šaknis visuomenėje vis retesnė. Pažvelkime į savo sąžinę – ar mes
vienijamės su tais, kurie nedviprasmiškai stoja gėrio pusėn, priešinasi dorovinei
sumaiščiai. O gal priešingai, baidomės aiškių principų ir apsisprendimų, nes jie gali
būti „nepatogūs“, kliudyti vienadieniams interesams. Viešpatie, neleisk, kad iš
mūsų širdžių būtų išstumta Dievo tiesa, kad prarastume Tavo duotą vidinį gebėjimą
skirti gėrį nuo blogio, dvasinę šviesą nuo pragmatizmo tamsos ir atpažinti už saldžių
šypsenų slypinčią piktą valią. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie. 2. Istorinė
žeminimų patirtis ir dabartinis „stipriųjų“ kultas nustūmė asmens orumą prie mažareikšmių
dalykų. Ar neužsimerkiame prieš panieką ir patyčias savo aplinkoje, ar visuomet ir
visur jautriai palaikome žmogiškumą. O gal iškeičiame artimo meilės įstatymą į tolerancijos
lozungą ir abejingai taikstomės su prigimtinės tvarkos griovėjais ir abstrakčių lygybių
skelbėjais. Viešpatie, pripildyk mus savo meilės, kad visi Lietuvos žmonės, laikydamiesi
Tavo įsakymų, stengtųsi suprasti vieni kitus, padėti vieni kitiems ir puoselėtų kiekvieno,
ypač silpnųjų orumą. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie. 3. „Pasaulio karas
ir taika prasideda šeimoje“, – sakė pal. Motina Teresė. Kiekvienas prisideda prie
šios taikos, kai atsigręžia į artimiausius žmones, kasdieniu meiliu rūpesčiu sutvirtina
santuokinius pažadus. Ar nesuklaidina mūsų perspėjimai, esą dėmesys šeimai nuskriaus
kitus. Pagalvokime, ar gali doras žmogus kliudyti pastangoms, kad būsimoji vaikų karta
augtų mylinčių tėvų globoje. Viešpatie, atnaujink mūsų šeimose ištikimybę, aukos
dvasią, kad visos šeimos gyventų taikoje ir meilėje, suteik gausios palaimos visiems
tėvams, kad jie atliktų pareigas pagal Tavo įsakymus ir išauklėtų savo vaikus pagal
Tavo, Dieve, norą. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie. 4. Jau net kompiuteris
tapo kasdieniu dalyku, tačiau tėvams vis baugiau leisti vaikus į mokyklą, kur neliko
darnos ir pagarbos. Pasistenkime suvokti, kas nedrįsta imtis tikros švietimo ir mokslo
pertvarkos. Ar palaikome siekius, kad tėvai ir mokytojai sutartinai ugdytų jaunimą,
kad šeimoje diegiamos vertybės nebūtų pajuokiamos vadovėliuose ir pamokose. Viešpatie,
įkvėpk ugdytojams kantrybės ir nuoseklumo, stiprink jų autoritetą, tėvų ir mokytojų
bendradarbiavimo dvasią, padėk mums visiems siekti darnos tarp žmonių žinojimo ir
Tavo begalinės išminties. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie. 5. Medicinos
pasiekimai vadinami stebuklais, tačiau gyvybė vis mažiau branginama. Ar atremiame
egoizmą ir tvirtai apsisprendžiame už gyvybę. Ar suvokiame, kad klastingos priklausomybės
pagraužia pražydusius gyvenimus, kad alkoholis yra daugelio bėdų – skurdo, smurto,
palaidumo – tikroji priežastis. O gal tik šaipomės iš pastangų atitolinti jaunimą
nuo svaiginimosi pagundų. Viešpatie, neleisk niekam pamiršti, kad Tu vienas esi
gyvybės davėjas, apsaugok mūsų tautą nuo vergavimo svaigalams ir palaidumui, suteik
stiprybės kiekvienam, pasiryžusiam grumtis su priklausomybių demonais. – Tave meldžiame,
pažadink mus Viešpatie. 6. Daugelis mūsų kaimynų patiria materialinį stygių, kur
kas dažniau – stokoja vidinės energijos, pasitikėjimo savimi, jėgų keisti profesiją
ir gyvenimo būdą. Ar pastebime prislėgtą ir nusivylusį, ar suteikiame tai, ko labiausiai
reikia – gal duonos, o gal padrąsinimo. Kantriai pasvarstykime, kuo skiriasi pašalpų
dalytojai ir tie, kurie siekia iš tiesų solidarios bei darnios visuomenės. Viešpatie,
tegul būna gyvas mumyse Tavo mokymas: „Ką padarėte vienam iš mažiausių, man padarėte“,
kad mes žvelgtume į kiekvieną vargstantį, prislėgtą, vienišą kaip į Tave patį. – Tave
meldžiame, pažadink mus Viešpatie. 7. Iš nelaisvės metų paveldėti ar naujieji piktnaudžiavimai
valdžia apkartina dažno piliečio gyvenimą. Kaip didinti pasitikėjimą tais, kurie atsakingi
už šalies ir kiekvienų namų saugumą, už įstatymo viršenybę. Mąstykime, kokios politikų
pastangos iš tiesų tramdo korupciją, o dar labiau – ar patys esame nepakantūs iždo
vagystėms ir pasinaudojimui tarnybine padėtimi. Viešpatie, saugok mus nuo abejingumo
nusikaltimų, melo ir piktnaudžiavimo akivaizdoje, padėk suvokti, kad tik patys būdami
principingi sukursime saugią aplinką ir įtvirtinsime sąžiningumo vertę. – Tave meldžiame,
pažadink mus Viešpatie. 8. Į visuomenės priekį, į TV ekranus veržiasi valdžios,
žiniasklaidos, verslo, kultūros atstovai, tačiau retas liudija pasididžiavimą Tėvyne
ir tikėjimu stiprinamą pilietiškumą. Paklauskime savęs: gal žavimės tais, kurie visus
kritikuoja, o patys nepadaro nieko, kad gyvenimas taptų geresnis. Atraskime savyje
nuolankumo, tarnavimo visuomenei dvasią ir atpažinsime kitus, ją turinčius. Viešpatie,
visi šventi vyrai ir moterys mylėjo savo Tėvynę. Pripildyk ir mus tokios meilės, kad
nuolat galėtume džiaugtis ir didžiuotis mūsų Tėvynės žmonėmis, kurie visi imtųsi sutelkto
darbo Tėvynės pažangai. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie. Lietuvos vyskupai