Italijos Bažnyčioje paskelbta nauja palaimintoji

Sekmadienį Veronoje Bažnyčios palaimintąja paskelbta Vincenta Marija Poloni. XIX amžiuje šiaurės Italijoje gyvenusi palaimintoji įkūrė Gailestingumo seserų kongregaciją, šiandien veikiančią ne vien Italijoje ir Europoje, bet ir Afrikos bei Lotynų Amerikos misijose. Kongregacijos charizmos esmę sudaro silpnųjų ir atstumtųjų globa, ypač ligonių ir vargšų slaugymas, taip pat vaikų auklėjimas ir tarnystė misijų šalyse.

Veronos sporto stadione surengtoms apeigoms vadovavo Veronos vyskupas Giuseppe Zenti. Apeigų metu skelbimo palaimintąja formulę perskaitė popiežiaus įgaliotas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato.

Susipažinkime su palaimintosios gyvenimu ir darbais.

Vincenta Marija Poloni gimė vardu Luigia 1802 metais. Ji užaugo Veronos senamiestyje, giliai tikinčių vaistininkų šeimoje. Skatinama gilios maldos ir noro paklusti Dievo valiai ji stengėsi padėti visiems, kurie patyrė įvairiausio pobūdžio sunkumus, kurių netrūko taip pat šeimos aplinkoje. Tuo pat metu, sekdama savo anksti mirusio tėvo pavyzdžiu, ji rūpinosi ir Veronos vargšų prieglaudos įnamių globa.

Apsisprendimą pasišvęsti vienuoliniam gyvenimui paskatino nuodėmklausys ir dvasios vadovas, palaimintasis kun. Carlo Steeb. Įsitikinęs mergaitės dosnios tarnystės vargšams nuoširdumu, jis kartą labai aiškiais žodžiais padrąsino: „Tai Viešpaties valia, kad įsteigtum Gailestingumo seserų bendruomenę. Teneatgraso jokios kliūtys, mat Dievui nėra neįmanomų dalykų!“

Galutinai apsisprendusi eiti pašaukimo keliu, 38 metų moteris su trim bendramintėmis sukūrė pirmąjį būsimos vienuolinės kongregacijos branduolį ir įsikūrė Veronos vargšų prieglaudoje. Ilgainiui ligonius slaugančių vienuolių gyvenimo pavyzdžiu pasekė kitos moterys. Veronos Gailestingumo seserys ėmėsi kuklaus ir nesavanaudiško tarnavimo Veronos, o paskui ir kitų miestų ligoninėse ir mokyklose. Pradėtus darbus sutvirtino oficialus civilinis ir bažnytinis kongregacijos pripažinimas.

1848 metais Luigia su 12 kongregacijos narių davė vienuolinius įžadus. Vienuolės, kaip naujo gyvenimo pradžios ženklą, pasivadino naujais vardais. Luigia tapo Vincenta Marija, vargšų globos apaštalo šv. Vincento Pauliečio garbei.

Kongregacija sėkmingai augo ir plėtėsi Šiaurės Italijoje, tačiau palaimintoji Vincenta Marija, būdama 53 metų, sunkiai susirgo ir mirė 1855 metų lapkričio 11 d.

Vincentos Marijos Poloni gyvenimo šventumu buvo įsitikinę daugelis ją pažinojusių ir su ja dirbusių žmonių. O po mirties daugėjo žmonių liudijimų apie patiriamas malones. Poloni šventumo bylą pradėti skatino ir tai, kad jai vienuolinę kongregaciją įsteigti padėjęs ir įkūrimo darbuose bendradarbiavęs palaimintasis kun. Carlo Steeb buvo iškeltas į altorių garbę dar 1975 metais.

Vincentos Marijos Poloni beatifikacijos byla buvo pradėta prieš 18 metų, švenčiant jos įsteigtos kongregacijos 150 metines. Diecezinis bylos tarpsnis buvo užbaigtas per trejus metus. Perdavus bylą į Romą 1993 metais, jos eigą patvirtino Šv. Skelbimo kongregacijos patarėjų posėdis 1998 metais, o popiežius Benediktas XVI palaimino Vincentos Marijos Poloni herojiškas dorybes patvirtinusį dekretą 2006 metais. Per sekančius pusantrų metų Teologų komisija pritarė medikų išvadoms apie stebuklingą pagijimą, o Kardinolų ir vyskupų komisijai jas ratifikavus, Šv. Tėvas įgaliojo skelbti dekretą apie Vincentos Marijos Poloni užtarimu įvykusį stebuklą.

Veronos Gailestingumo seserys tęsia savo kongregacijos steigėjos pradėtus nesavanaudiškos krikščioniškos artimo meilės darbus apaštalavimu mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, senelių globos namuose, pastoraciniuose ir socialinės paramos centruose, tačiau pagrindinį dėmesį ir toliau skiria ligonių, ypač Aids ir priklausančių nuo narkotinių medžiagų, slaugymui. Šiuo metu kongregacijai priklauso daugiau kaip tūkstantis šimtas vienuolių, sudarančių 112 bendruomenių. (sk)