Sekmadienį Veronoje Bažnyčios palaimintąja paskelbta Vincenta Marija Poloni. XIX amžiuje
šiaurės Italijoje gyvenusi palaimintoji įkūrė Gailestingumo seserų kongregaciją, šiandien
veikiančią ne vien Italijoje ir Europoje, bet ir Afrikos bei Lotynų Amerikos misijose.
Kongregacijos charizmos esmę sudaro silpnųjų ir atstumtųjų globa, ypač ligonių ir
vargšų slaugymas, taip pat vaikų auklėjimas ir tarnystė misijų šalyse.
Veronos
sporto stadione surengtoms apeigoms vadovavo Veronos vyskupas Giuseppe Zenti. Apeigų
metu skelbimo palaimintąja formulę perskaitė popiežiaus įgaliotas Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato.
Susipažinkime su palaimintosios
gyvenimu ir darbais.
Vincenta Marija Poloni gimė vardu Luigia 1802 metais.
Ji užaugo Veronos senamiestyje, giliai tikinčių vaistininkų šeimoje. Skatinama gilios
maldos ir noro paklusti Dievo valiai ji stengėsi padėti visiems, kurie patyrė įvairiausio
pobūdžio sunkumus, kurių netrūko taip pat šeimos aplinkoje. Tuo pat metu, sekdama
savo anksti mirusio tėvo pavyzdžiu, ji rūpinosi ir Veronos vargšų prieglaudos įnamių
globa.
Apsisprendimą pasišvęsti vienuoliniam gyvenimui paskatino nuodėmklausys
ir dvasios vadovas, palaimintasis kun. Carlo Steeb. Įsitikinęs mergaitės dosnios tarnystės
vargšams nuoširdumu, jis kartą labai aiškiais žodžiais padrąsino: „Tai Viešpaties
valia, kad įsteigtum Gailestingumo seserų bendruomenę. Teneatgraso jokios kliūtys,
mat Dievui nėra neįmanomų dalykų!“
Galutinai apsisprendusi eiti pašaukimo
keliu, 38 metų moteris su trim bendramintėmis sukūrė pirmąjį būsimos vienuolinės kongregacijos
branduolį ir įsikūrė Veronos vargšų prieglaudoje. Ilgainiui ligonius slaugančių vienuolių
gyvenimo pavyzdžiu pasekė kitos moterys. Veronos Gailestingumo seserys ėmėsi kuklaus
ir nesavanaudiško tarnavimo Veronos, o paskui ir kitų miestų ligoninėse ir mokyklose.
Pradėtus darbus sutvirtino oficialus civilinis ir bažnytinis kongregacijos pripažinimas.
1848
metais Luigia su 12 kongregacijos narių davė vienuolinius įžadus. Vienuolės, kaip
naujo gyvenimo pradžios ženklą, pasivadino naujais vardais. Luigia tapo Vincenta Marija,
vargšų globos apaštalo šv. Vincento Pauliečio garbei.
Kongregacija sėkmingai
augo ir plėtėsi Šiaurės Italijoje, tačiau palaimintoji Vincenta Marija, būdama 53
metų, sunkiai susirgo ir mirė 1855 metų lapkričio 11 d.
Vincentos Marijos
Poloni gyvenimo šventumu buvo įsitikinę daugelis ją pažinojusių ir su ja dirbusių
žmonių. O po mirties daugėjo žmonių liudijimų apie patiriamas malones. Poloni šventumo
bylą pradėti skatino ir tai, kad jai vienuolinę kongregaciją įsteigti padėjęs ir įkūrimo
darbuose bendradarbiavęs palaimintasis kun. Carlo Steeb buvo iškeltas į altorių garbę
dar 1975 metais.
Vincentos Marijos Poloni beatifikacijos byla buvo pradėta
prieš 18 metų, švenčiant jos įsteigtos kongregacijos 150 metines. Diecezinis bylos
tarpsnis buvo užbaigtas per trejus metus. Perdavus bylą į Romą 1993 metais, jos eigą
patvirtino Šv. Skelbimo kongregacijos patarėjų posėdis 1998 metais, o popiežius Benediktas
XVI palaimino Vincentos Marijos Poloni herojiškas dorybes patvirtinusį dekretą 2006
metais. Per sekančius pusantrų metų Teologų komisija pritarė medikų išvadoms apie
stebuklingą pagijimą, o Kardinolų ir vyskupų komisijai jas ratifikavus, Šv. Tėvas
įgaliojo skelbti dekretą apie Vincentos Marijos Poloni užtarimu įvykusį stebuklą.
Veronos Gailestingumo seserys tęsia savo kongregacijos steigėjos pradėtus
nesavanaudiškos krikščioniškos artimo meilės darbus apaštalavimu mokyklose, vaikų
darželiuose, ligoninėse, senelių globos namuose, pastoraciniuose ir socialinės paramos
centruose, tačiau pagrindinį dėmesį ir toliau skiria ligonių, ypač Aids ir priklausančių
nuo narkotinių medžiagų, slaugymui. Šiuo metu kongregacijai priklauso daugiau kaip
tūkstantis šimtas vienuolių, sudarančių 112 bendruomenių. (sk)