Šv. Mišios su ligoniais: Marijos šypsena

Pirmadienio ryte Šventasis Tėvas aplankė ketvirtąjį Lurdo Jubiliejinio kelio sustojimą: koplyčią, kurioje Mariją regėjusioji Bernadeta priėmė pirmąją Komuniją. Po trumpos adoracijos sukalbėjęs specialiai šiam sustojimui skirtą maldą, popiežius Benediktas XVI automobiliu nuvyko prie Lurdo Rožinio Dievo Motinos bazilikos. Čia aukojo paskutiniąsias savo apaštalinio vizito Prancūzijoje Mišias, kurios buvo skirtos ligoniams. Tai sutapo su Bažnyčios liturgijoje rugsėjo 15 dieną švenčiamu Palaimintosios Sopulingosios Mergelės Marijos minėjimu.

Homilijoje popiežius Benediktas XVI sakė, jog vakar (sekmadienį) šventėme Kristaus Kryžiaus išaukštinimą, Kryžiaus, kuris yra mūsų išgelbėjimo instrumentas, parodantis mūsų Dievo gailestingumo pilnatvę. Šiandien švęsdami Sopulingosios Mergelės minėjimą mąstome apie Mariją, kuri dalijasi Sūnaus užuojauta nusidėjėliams. Juk ji yra ir visų Kristaus kūno narių Motina.

Šiandien Marija yra Prisikėlimo džiaugsme ir šlovėje. Prie Kryžiaus išlietos jos ašaros tapo šypsena, kurios jau niekas neužgesins, nors jos motiniška užuojauta mums išliko nepaliesta. Marija myli kiekvieną savo vaiką, ypatingą dėmesį skirdama tiems, kurie, kaip ir jos Sūnus kentėjimo valandą, yra užklupti kančios.

Pasak popiežiaus, yra motiniškas ryšys tarp Kristaus Motinos ir tikinčiųjų tautos. Todėl krikščionys ieško Marijos šypsenos, tos šypsenos, kurią viduramžių menininkai mokėjo vaizduoti ir vertinti. Ši Marijos šypsena yra skirta visiems, bet ypač tiems, kurie kenčia, kad suteiktų paguodos ir palengvėjimo. Marijos šypsenos ieškojimas nėra pamaldus ir pasenęs sentimentalizmas. Tai greičiau išraiška gyvo ir giliai žmogiško ryšio, kuris mus jungia su ta, kurią Kristus mums dovanojo kaip Motiną.

Taip pat ir Bernadeta, pasak Šventojo Tėvo, ypatingu būdu kontempliavo Marijos šypseną. Pirmasis „gražiosios Ponios“ atsakymas jaunajai Bernadetai, paklausiusiai kas ji tokia, buvo šypsena. Ši šypsena yra beveik geriausias būdas suvokti jos slėpinį.

Nuostabiausio iš visų kūrinių šypsenoje, skirtoje mums, atsispindi mūsų, Dievo vaikų, orumas, nepaliekantis ir tų, kurie serga. Ši šypsena, tikras Dievo švelnumo atspindys, yra nesudaužomos vilties šaltinis. Deja, žinome: ilga kančia išmuša ir iš tvirčiausių gyvenimo pusiausvyrų, sudrebina didžiausius tikrumus, daug kartų verčia abejoti gyvenimo prasme ir verte. Yra kovų, kurių žmogus negali ištverti be dieviškos malonės pagalbos. Kai žodžio nebeužtenka, išryškėja meilės poreikis: ieškome artumo ne tik tų, su kuriais dalijamės tuo pačiu krauju, bet ir tų, kurie arti mūsų per tikėjimą. Ir kas galėtų būti arčiau už Kristų ir jo Motiną? Jie geriau negu bet kas kitas gali suprasti mūsų kovos su blogiu ir kančia sunkumą. Norėčiau nuolankiai pasakyti tiems, kurie kenčia, kurie gundomi gyvenimui atsukti pečius: atsigręžkite į Mariją! Mergelės šypsenoje slypi paslaptinga jėga kovos su liga tęsimui, gyvenimo naudai. Pas ją taip pat yra malonė priimti be baimės ir kartėlio atsisveikinimą su šiuo pasauliu Dievo panorėtą valandą.

Kiekvienam kančia yra svetima. Ji nėra prijaukinama. Todėl ją taip sunku iškęsti ar, kaip kad liudija kai kurie dideli Kristaus šventumo liudytojai, priimti ją kaip savo pašaukimo dalį. Tam reikia nueiti ilgą kelią su Jėzumi. Kristus pralaužia skausmo sukurtą izoliaciją. Žmogus nebe vienas neša savo išbandymą, - sakė Benediktas XVI, primindamas, jog Ligonių patepimo sakramentas yra atsidavimas Dievo gailestingumui.

Homilijos pabaigoje Šventasis Tėvas sveikino ir dėkojo visiems, kurie darbuojasi ligoninėse, slaugos institucijose, visiems besirūpinantiems ligoniais. (rk)