Keletas atgarsių Prancūzijoje apie popiežiaus vizitą
Dienraštis „Le Parisien“ prieš prasidedant Benedikto XVI vizitui Prancūzijoje publikavo
apklausos duomenis apie tai, ką prancūzai mano apie popiežių. Telefonu apklausus per
tūkstantį žmonių visoje Prancūzijoje paaiškėjo, kad daugiau negu pusė iš jų turi „gerą
nuomonę“ apie Benediktą XVI. Taip pareiškė 53 procentai apklaustųjų. 25 procentai
apklaustųjų turi „blogą nuomonę“, o likę 22 procentai nuomonės neturėjo.
„Le
Parisien“ žurnalistas taip pat paklausė keletą žmonių gatvėje ar jie eis pamatyti
Šventojo Tėvo. 52 metų stilistė Sophie sakė, jog „ne, turiu kitų reikalų. Mieliau
eisiu į kiną. Neturiu nieko prieš popiežių ir man nebūtų nepatogu jam paspausti ranką.
Tačiau man jis atrodo per senas. Jei katalikų Bažnyčia nori dominti žmones, tai reikia,
kad ji atsinaujintų. Jei popiežius ir kunigai būtų jaunesni ir labiau dinamiški aš
daugiau nedvejočiau ar eiti į Mišias kas sekmadienį“.
57 metų žurnalistė Claire
tvirtino, jog „nuostabu, kad popiežius atvyksta į Prancūziją. Aš trokštu jį išvysti.
Tai bus išskirtinis ir stiprus momentas. Tikėjimas yra mano stuburas. Esu katalikė,
tikinti ir praktikuojanti. Keliuos labai anksti šeštadienio ryte Mišioms (...). Iš
visos širdies tikiuosi, kad popiežius Benediktas XVI mums suteiks teigiamos energijos,
visiems“.
Kaip rašoma „Le Parisien“, prancūzams žodis „popiežius“ pirmiausia
asocijuojasi su Jonu Pauliumi II. Benediktas XVI jiems dar mažai pažįstamas. Tą rodo
ir aukščiau cituotos apklausos duomenys, rodantys, jog daugiau nei penktadalis prancūzų
apie popiežių nuomonės neturi. Galima manyti, kad būtent todėl, kad jiems jis visai
nepažįstamas.
Katalikiško dienraščio „La Croix“ korespondentė Isabelle de
Gaulmyn rašė apie kai kuriuos stereotipus. Pasak jos, didelei daliai prancūzų popiežius
Ratzingeris atrodo „policininkas“ dėl savo ankstesnių pareigų Tikėjimo doktrinos kongregacijos
prefekto kėdėje. Taip pat „konservatorius“ dėl kai kurių liturginių pasirinkimų.
Beveik
iki kraštutinumo pastūmėtomis šiomis klišėmis remiasi dienraštyje „L‘Humanité“, ilgus
metus buvusiu oficialiu Prancūzijos komunistų partijos ruporu, šiuo metu atstovaujančio
„kairias ir antiliberalias“ pozicijas, publikuotas interviu su Fiammetta Venner. Jame
rasime daug keistų dalykų. Pavyzdžiui, autorė teigia, jog popiežius Benediktas XVI,
priešingai negu Jonas Paulius II, yra ekumenizmo priešas, mat tvirtina, jog katalikybė
nėra lygi su kitomis (krikščioniškomis) religijomis. O ši nuostata esą buvusi Vatikano
II Susirinkimo „bazė“. Autorė teigia, jog „naujieji popiežiaus kareiviai“ yra trys
„katalikiško integralizmo“ judėjimai: Kristaus legionieriai, Opus Dei ir tradicionalistai
(nepaisant to, kad jie dėl kai kurių motyvų konfliktuoja su „Vatikanu“). Esą Kristaus
legionieriams popiežius patikėjęs misiją kovoti su ekumenizmu.
Dienraštyje
„L‘Humanité“ taip pat rasime skelbimą, kuriame kviečiama protestuoti prieš popiežiaus
susitikimą su Prancūzijos prezidentu N. Sarcozy nes tai ataka prieš „socialinį judėjimą“,
prieš religijos ir politikos atskyrimą, nes katalikų Bažnyčia ir ypač Benediktas XVI
yra moterų teisių, solidarumo, seksualumo priešas.
Vis dėlto, kaip teigia
cituota apklausa, tokia „bloga nuomonė“ apie popiežių nėra prancūzų daugumos nuomonė.
Žinių agentūros SIR kalbintas Liono Jean Mulin universiteto istorijos profesorius
Jean Dominique Durand teigė, jog popiežiaus vizito Prancūzijoje iššūkis ir bus sugriauti
masinės žiniasklaidos įtvirtintus stereotipus apie kietą ir doktrinos sukaustytą dvasininką,
leidžiant prancūzams pažinti daug turtingesnę Šventojo Tėvo asmenybę.
Pastarajai
daug dėmesio skirta dviejuose (rugsėjo 9 d. ir 11 d.) dienraščio „Le Monde“ straipsniuose,
parašytuose dienraščio „vatikanisto“ Henri Tincq. Apžvalgininkas taip pat pripažįsta,
jog popiežius prancūzams yra mažai pažįstamas ar net nesuprastas. Pačiam popiežiui,
tuo tarpu, prancūzų kultūra, daug prancūzų autorių yra gerai žinomi. Žurnalistas primena,
kad praeityje, prieš išrinkimą popiežiumi, Ratzingeris yra kalbėjęs iš Sorbonos universiteto
bei Moralinių ir politinių mokslų akademijos, kuriai priklauso kaip asocijuotasis
narys, prestižinių tribūnų. Jei popiežių Joną Paulių II galima lyginti su „pranašu“,
garsiai kalbėjusiu visam pasauliui, tai Benediktas XVI yra „tikėjimo daktaras“, labiau
drovus ir rezervuotas. Su „nuginkluojančia laisve“, rašo Henri Tincq, Benediktas XVI
atrado savo vietą po išrinkimo popiežiumi: jis nėra bloga Jono Pauliaus II kopija,
tačiau savu būdu daro tai, ką moka. Neturi nepamatuotų ambicijų reformuoti visą Romos
kuriją, tačiau saugo vienybę ir moko tikėjimo, kaip tai matoma trečiadienio katechezėse.
Kaip ir Jono Pauliaus II atveju, stereotipai galės būti pašalinti, jei Prancūzija
išmoks pažinti šį popiežių intelektualą, blaivų ir stebinančiai laisvą. (rk)