Italijos Aquila mieste 714-tą kartą švenčiami popiežiaus šv. Celestino V atlaidai

Vidurio Italijos Aquila mieste šiomis dienomis švenčiami vieni seniausių visoje Bažnyčioje atlaidų. Jais minimos vienintelio visoje Bažnyčios istorijoje atsistatydinusio popiežiaus – šv. Celestino V vainikavimo metinės. Celestino vardą pasirinkęs Pietro del Morrone popiežiumi buvo išrinktas 1294 metų liepos 5 dieną. Tačiau jo vainikavimo iškilmė įvyko beveik po dviejų mėnesių – rugpjūčio 29-ąją, ir ne Romoje, bet maždaug pusantro šimto kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos nutolusiame Aquila mieste, o tiksliau – šalia miesto mūrų iki mūsų dienų stovinčioje Mergelei Marijai dedikuotoje didingoje Santa Maria di Collemaggio bazilikoje.

Būtent savo vainikavimo iškilmės proga popiežius Celestinas V paskelbė visuotinius atlaidus, kuriuos pelnyti galėjo ne tik naujo popiežiaus vainikavimo iškilmėje dalyvavę maldininkai, bet taip pat visi kas ir ateityje nuo pirmųjų iki antrųjų rugpjūčio 29 dieną minimos šv. Jono Krikštytojo kankinystės šventės Mišparų, tai yra nuo rugpjūčio 28-osios popietės iki rugpjūčio 29-osios popietės maldingai apsilankys bazilikoje. Atlaidus skelbiančioje bulėje „Inter Sanctorum Solemnia“ popiežius Celestinas V rašė: „Celestinas vyskupas, Dievo tarnų tarnas, visiems Kristų tikintiems, kurie matys šį laišką, linki sveikatos ir teikia apaštališką palaiminimą. Tarp įvairių šventųjų paminėjimų, ypač iškilmingai tinka garbinti šv. Joną Krikštytoją, nes jis sutemų gaubiamam pasauliui paskelbė Kristaus atėjimą. Visagalio Dievo gailestingumu ir pasitikėdami jo šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui suteikta galia, kasmet išrišame nuo kalčių ir bausmių, kurias pelnė savo nusikaltimais padarytais po krikšto, visus, kurie iš tikrųjų savo nusikaltimus apgailės ir išpažins, bei įeis į bažnyčią nuo šventės vigilijos mišparų iki pačios šventės mišparų“.

Ši, tryliktojo amžiaus pabaigoje įvesta šventė niekados nenutrūko ir šiemetiniai atlaidai – jau 714-tieji nuo jų įvedimo.

Popiežius Celestinas V, kaip sakyta buvo pirmasis ir vienintelis visoje dutūkstantmetėje Bažnyčios istorijoje atsistatydinęs popiežius. Bažnyčią ji valdė neilgai – tiek apie penkis mėnesius. Atsistatydino 1294 metų gruodžio 13 dieną. Šiandien sunku pasakyti, kas paskatino tokį neįprastą jo apsisprendimą? Vieniems Bažnyčios istorikams tai viduramžiškų intrigų ir kovos dėl valdžios rezultatas. Girdi, vargšą vienuolį, vos ne per klaidą pasodintą į Petro sostą, nuo sosto nuvarė to meto kardinolai iš galingų aristokratų šeimų. Kitiems, Celestino atsistatydinimas – tai jo šventumo ir kuklumo įrodymas. Buvęs vienuolis eremitas nejaukiai jautėsi Romos rūmuose ir nusprendė grįžti prie ankstesnio kuklaus gyvenimo.

Praėjus vos kelioms dienoms po atsistatydinimo, nauju popiežiumi buvo išrinktas galingos Romos aristokratų šeimos narys Benedetto Caetani, kuris pasirinko Bonifaco VIII vardą. Beje, būtent šis popiežius 1300 metais pirmą kartą paskelbė Didįjį krikščionybės jubiliejų. Tuo tarpu Celestinas pasitraukė iš viešo gyvenimo ir po dviejų metų mirė Fumone tvirtovėje. Sakoma, kad ten popiežius – vienuolis buvo laikomas prieš jo valią ir kad jis buvęs nužudytas. Tačiau tai irgi tik spėliojimai. Kad ir kaip būtų buvę, 1313 metais popiežius Celestinas buvo paskelbtas šventuoju. (jm)