Indija. Induistų radikalų išpuoliai prieš krikščionis nerimsta. žuvo mažiausiai 14 asmenų

Išpuoliai prieš krikščionis Orisos valstijoje rytų Indijoje pasiekė tokį mąstą, jog policijai buvo suteikta teisė šaudyti be įspėjimo aštuoniose didžiausios įtampos vietovėse, kuriose paskelbta komendanto valanda ir uždrausti susibūrimai.

Masinių išpuolių prieš krikščionis pretekstu tapo induistų lyderio svamio Laxmanananda nužudymas rugpjūčio 23 vakare. Pasak liudininkų, 20-30 asmenų ginkluota grupė įsiveržė į 84 metų (pasak kitų, 89 metų) svamio būstinę ir pradėjo šaudyti, vietoje nužudydami svamį bei dar keturis asmenis.

Svamis Laxmanananda buvo Vishva Hindu Parishad (VHP) organizacijos Orisos valstijoje lyderis. Šiai organizacijai būdinga kraštutinė nacionalistinė induistinė ideologija, sustiprinta gerai organizuotomis ir karingomis aktyvistų grupėmis, kurių taikiniais natūraliai tapo religinės mažumos – musulmonai ir krikščionys.

Svamis Laxmanananda buvo pagarsėjęs kovotojas su tariamais „prievartiniais atvertimais“. Debatai dėl „atvertimų“ Orisos valstijoje vyksta jau dešimtmečius. Čia 1967 metais buvo priimtas „Orisos religinės laisvės aktas“, draudęs ir nustatęs baudžiamąją atsakomybę už prievartinius atvertimus iš vienos religijos į kitą naudojant prievartą, apgaulę ar materialinį atlygį. Nors deklaruojamas Akto tikslas buvo religijos laisvės užtikrinimas, tačiau visiems aišku, jog tai barjeras, skirtas apsunkinti induizmo palikimą ir perėjimą į kitą religiją. Šio barjero nėra, jei iš kitų religijų norima pereiti į induizmą. Nuo 1989 metų, sukūrus reikiamus įstatyminius rėmus, „Orisos religinės laisvės aktas“ pradėjo realiai veikti ir įvairiais pretekstais yra taikomas ypač prieš krikščionis misionierius.

Religinės mažumos ne kartą kėlė „Orisos religinės laisvės akto“ konstitucingumo klausimą, mat Indijos konstitucijos 25 skirsnyje užtikrinama, jog visi gali „laisvai išpažinti, praktikuoti ir propaguoti“ savo religiją. Buvo iškeltos kelios bylos, kuriose religinės mažumos pralaimėjo, mat teisėjams konstitucijos užtikrinama teisė „propaguoti“ savo tikėjimą pasirodė esanti kitas dalykas, negu teisė atsiversti ir atversti.

Po svamio Laxmanananda nužudymo Vishva Hindu Parishad organizacija nesuabejojo, kad tai buvo krikščionių „antinacionalistų“ kerštas jam už aktyvią kovą prieš tariamus „prievartinius atvertimus“. Tokia versija buvo paskelbta iš karto po svamio nužudymo, nelaukiant jokių papildomų įrodymų ir ignoruojant tai, kad atsakomybę už nužudymą prisiėmė viena komunistų maoistų kovotojų organizacija. Remiantis pirminiais duomenimis, maoistams atsakomybę priskiria ir Orisos valstijos policijos vadovai, cituojami Indijos dienraščio „The Indian Express“ straipsnyje. Anot jų, kol nėra detalaus tyrimo, lieka atviros visos galimybės, tačiau pats nusikaltimo braižas, naudoti ginklai, palikti pranešimai yra būdingi maoistų kovotojams. Tačiau ir tokie pareiškimai krikščionių negelbėja. Kai kurie Vishva Hindu Parishad atstovai jau pareiškė, jog maoistai buvo krikščionių siuntiniai.

Katalikų Bažnyčios Orisos valstijoje vadovai tai vienaprasmiškai paneigė, tuo pačius pasmerkdami ir svamio Laxmanananda nužudymą. Tokie pat komunikatai atėjo ir iš kitų Orisos valstijoje esančių krikščioniškų (protestantiškų) Bažnyčių. Panašiai sureagavo visos Indijos katalikų Bažnyčios hierarchai, trečiadienio bendrosios audiencijos metu taipogi ir popiežius Benediktas XVI pasmerkė svamio nužudymą.

Nelaukiant nei įrodymų, nei teismo proceso įtūžusios induistų minios masiniais išpuoliais jau atsilygina krikščionims už svamio mirtį. Išpuoliai kruvini ir barbariški. Krikščionys neturi galimybių pasipriešinti, jie sudaro tik 2,6 procento valstijos gyventojų. Ketvirtadienį Indijos vyskupų konferencija paskelbė sąrašą, kuriame išvardija žinomus išpuolių nuostolius: sugriauta ar apgadinta jau 41 bažnyčia. Kiek daugiau negu pusė priklausė katalikų, o likusios kitoms krikščioniškoms bendruomenėms. Sugriauta, dažniausiai padegant, bent 17 krikščionių namų. Nuniokoti keturi vienuolynai. Užpulti trys jaunimo bendrabučiai. Suniokotos bent septynios krikščioniškos institucijos, pavyzdžiui visiškai sunaikintas diecezijos sielovadinis centras. Šie duomenys nėra pilni. Liudininkų pasakojimais, niokojami ištisi krikščionių kaimai, šimtai būstų. Sunku kol kas pasakyti kiek sunaikinta mažesnio turto. Žinoma, kad sudeginta daugybė automobilių.

Tačiau materialinės aukos neprilygsta žmonių aukoms. Patvirtintais duomenimis induistų minios nužudė jau 14 žmonių, nors buvo mininčių ir kur kas didesnius skaičius. Taikomasi į dvasininkus ir vienuolius, aktyvesnius krikščionis, katechetus. Keletas buvo užmušti vietoje, keletas buvo sudeginti gyvi, kiti nuo sužalojimų mirė ligoninėse, dėl dar kitų gyvybės šiuo metu kovojama. Pasisekė tiems, kurie išsisuko tik mėlynėmis. Keletas buvo nuogai išrengti ir išjuokti minios akivaizdoje. Tūkstančiai žmonių slepiasi miškuose. Jei persekiojimai tęsis, jų būklė sparčiai blogės, mat mažos maisto ir vandens atsargos greitai išseks.

Penktadienį, 29 rugpjūčio, visos katalikiškos Indijos mokyklos bus uždarytos, taip protestuodamos prieš Orisos krikščionių persekiojimus. Bažnyčia Indijoje paskelbė, jog rugsėjo 7 diena skirta maldai ir pasninkui už Orisos krikščionis.

Italijos dienraštis „La Stampa“ antradienį išspausdino interviu su Vishva Hindu Parishad organizacijos pirmininku S.H. Vedantam. Pastarasis italų žurnalistams teigė, jog žinios apie aukas yra „melagių žudikų“ krikščionių paskleisti pramanai, jog krikščionys patys padegė savo bažnyčias, kad galėtų apkaltinti induistus ir apsimesti aukomis. Pastarųjų metų pranešimai apie induistų radikalų skleidžiamą prievartą – nuo sumušimų iki žmogžudysčių – yra politinė propaganda, skirta induizmo sunaikinimui. Sąmokslininkai krikščionys yra vieni iš pagrindinių šios propagandos autorių. „Mes esam propagandos aukos, o Vishva Hindu Parishad organizacija yra taiki“, - tvirtino jos prezidentas. (rk)