Sekmadienio vidudienio malda. Popiežius ragino melstis už taiką ir už jo tarnystę.

Sekmadienio vidudienio maldos proga, popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie pastarosiomis savaitėmis išaugusią įtampą tarptautiniame gyvenime ir ragino visus melstis už taiką.

Pastarosiomis savaitėmis tarptautiniame gyvenime gerokai padidėjo įtampa, kuri kelia rimtą susirūpinimą. Su kartėliu turime konstatuoti, jog yra rizika, kad progresyviai silpnės tas pasitikėjimo ir bendradarbiavimo klimatas, kuriuo turėtų vadovautis valstybių santykiai. Kaipgi dabartinėmis aplinkybėmis neprisiminti to didžiulio vargo, kurį žmonija įdėjo į formavimą visiems bendro įsitikinimo, jog esame „tautų šeima“, kurią, kaip idealą, popiežius Jonas Paulius II nurodė Jungtinių Tautų organizacijai. Reikia stiprinti įsitinimą, jog visus mus vienija bendras likimas, kuris iš tiesų yra transcendentinis likimas, idant būtų išvengta grįžimo prie nacionalistinių susipriešinimų, kurių pasekmės praeityje buvo tragiškos. Naujausieji įvykiai susilpnino daugelio žmonių tikėjimą, jog ana patirtis jau galutinai nuėjusi į praeitį. Negalima pasiduoti pesimizmui! Verčiau reikia stengtis atsispirti pagundai naujas bėdas spręsti senais būdais. Reikia atmesti smurtą! Teisės moralinė jėga; lygiateisės viešos derybos kontroversijų sprendimui, pirmiausia tų kontroversijų, kurios yra susijusios su teritorinio integralumo ir tautų laisvo apsisprendimo santykiu; sąžiningas duotojo žodžio laikymasis; bendro gėrio siekimas – štai keli pagrindiniai keliai, kuriais reikia ištvermingai ir išradingai eiti, jei norime įtvirtinti vaisingus ir nuoširdžius santykius, kurie dabartinėms ir būsimosios kartoms garantuotų santarvės bei moralinės ir pilietinės pažangos laikus! Šias mintis ir šiuos linkėjimus,- ragino popiežius,- paverskime malda, kad visi tarptautinės bendruomenės nariai, o ypač tie, kurie yra prisiėmę didesnę atsakomybę, uoliai darbuotųsi, idant būtų atkurta taika ir teisingumas. Marija, Taikos Karaliene, užtark mus!

Taip popiežius Benediktas XVI sekmadienį kalbėjo po vidudienio maldos. O prieš drauge su piligrimais ir turistais, sekmadienio vidudienį susirinkusiais į Castelgandolfo rūmų kiemą, kalbėtą „Viešpaties Angelo“ maldą, Šv. Tėvas trumpai komentavo XXI eilinio sekmadienio liturgiją.

Šio sekmadienio liturgija kreipiasi į mus, krikščionis, o tuo pat metu ir į kiekvieną vyrą ir moterį, dvigubu klausimu, kuriuo kitados Jėzus kreipėsi į savo mokinius. Pirmiausia jis juos paklausė: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“. Jie atsakė, kad kai kurie žmonės jį laiko iš numirusių prisikėlusiu Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, Jeremiju ar dar kuriuo nors iš pranašų. Tuomet Jėzus tiesiai paklausė Dvylikos: „O jūs kuo mane laikote?“. Visų vardu drąsiai ir ryžtingai atsakė Petras: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus“. Tai iškilmingas tikėjimo išpažinimas, kurį nuo tada vis kartoja Bažnyčia. Ir mes tvirtai tikėdami šiandien skelbiame: Taip, Jėzau, tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus! Mes tai skelbiame įsitikinę, jog Kristus yra tikras turtas, dėl kurio verta viską paaukoti. Jis yra bičiulis, kuris niekados mūsų nepaliks, nes jam puikiai žinomi slapčiausi mūsų širdies troškimai. Jėzus yra Gyvojo Dievo Sūnus, pažadėtasis Mesijas, atėjęs į pasaulį išgelbėti žmonijos, numalšinti kiekvieno žmogaus širdyje degančio gyvenimo ir meilės troškimo. Kiek daug žmonija laimėtų, jei priimtų šitą džiaugsmo ir ramybės kupiną žinią!

„Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus“. Į šitą įkvėptą Petro tikėjimo išpažinimą Jėzus atsako: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus“. Čia pirmą kartą Jėzus kalba apie Bažnyčią, kurios misija yra vykdymas didingo Dievo plano visą žmoniją Kristuje suburti į vieną šeimą. Petro ir jo įpėdinių misija yra tarnauti šitos iš žydų ir pagonių susidedančios Dievo Bažnyčios vienybei. Jo misija būtina tam, kad Bažnyčia nesitapatintų su viena tauta ar viena kultūra, bet kad būtų visų tautų Bažnyčia, kad daugybės kontrastų ir priešiškumo skaldomoje žmonijoje viešpatautų Dievo taika ir gaivinanti jo meilės jėga. Taigi, tarnauti iš Dievo taikos ir jo gaivinančios meilės jėgos tekančiai vidinei vienybei, tarnauti vienybei tų, kurie Jėzuje tapo broliais ir seserimis – štai čia glūdi Popiežiaus, Romos vyskupo ir Petro įpėdinio misijos esmė.

Suprasdamas kokią milžinišką atsakomybę man skyrė Viešpats, pašaukdamas mane vykdyti šią tarnystę Bažnyčioje ir pasaulyje, prašau jūs, broliai ir seserys, palaikyti mane savo maldomis, kad būdami ištikimi Kristui drauge galėtume skelbti ir liudyti jo veikimą dabartiniais mūsų laikais. Šią malonę mums teišmeldžia Mergelė Marija, kurią pasitikėjimo kupini vadiname Bažnyčios Motina ir Evangelizavimo Žvaigžde. (jm)