Po Europą keliaujantis vadinamasis tolerancijos vilkikas, kuris propaguoja mažumų
teises, beje, daugiausia seksualinių mažumų, trumpai stabtelėjo Vilniuje. Į Kauną
neužsuko. Mat šio tolerancijos vilkiko žygio organizatoriai iš pradžių užsimoję apsistoti
Kaune, prie Karmelitų bažnyčios, negavo tam miesto valdžios leidimo, dėl itin nederamai
pasirinktos vietos sukilo ir pasipiktinusių žmonių balsai. Tad vėliau ir privačios
aikštelės prie prekybos centro „Molas“ savininkai pareiškė nepageidaują, kad šalia
į šeimas orientuoto prekybos centro sustotų tolerancijos vilkikas. Ta proga „Kauno
dienoje“ gvildenamas klausimas, ar dauguma gali tikėtis mažumų tolerancijos savo išpažįstamoms
vertybėms, ar vadinamoji tolerancija nėra smūgiai į vienus vartus.
Dienraščio
korespondentės pakalbintas sociologas Artūras Tereškinas nesirinkdamas žodžių išrėžė:
„Kaip mokslininkas ir kaip pilietis manau, kad Kauno ir Vilniaus merai yra debilai.
Jie nesuvokia, kad neįsileisdami tolerancijos vilkiko į viešąją erdvę diskriminuoja
ne tik gėjus, bet daugybę visuomenės grupių, parodo Lietuvą kaip tamsumos ir netolerancijos
pavyzdį. Jeigu tas vilkikas būtų normaliai prisistatęs, niekam nebūtų užkliuvę homoseksualai,
kaip nutiko dabar.“ Tereškinas apkaltino ir Bažnyčią: „Katalikų Bažnyčia, užuot skleidusi
meilę, yra itin netolerantiška seksualinėms mažumoms ir skleidžia neapykantą. Kai
kuriose šalyse normalu gyventi vyrui su vyru, moteriai su moterimi. Juos irgi sukūrė
Dievas, bet jie savo socialinį gyvenimą tvarko visiškai kitaip. Todėl turėtume išplėsti
normalumo, pakantumo ir tolerancijos ribas.“
Tame pačiame straipsnyje apie
toleranciją pateikiamos ir kunigo Kęstučio Kėvalo mintys: „Tolerancijos srityje turime
ką veikti, bet nereikia painioti skirtingų dalykų: jeigu neįsileidome tolerancijos
vilkiko, nereiškia, kad mes netoleruojame romų, neįgaliųjų ar juodaodžių. Išreiškiame
savo poziciją vienos grupės atžvilgiu ir įvardykime ją konkrečiai – mes nesutikome
įsileisti homoseksualų propagandos. Prisistatydami kartu su neįgaliais, kitataučiais
ar kitos rasės žmonėmis jie prisidengia tų žmonių problemomis. Gėjai provokuoja visuomenę
reikalaudami, kad tolerancijos vilkiko renginiai vyktų miesto viešojoje erdvėje, net
prie bažnyčios. Vaizdas veikia galingai. Jeigu visuomenė matys, kad skirtingų grupių
žmonės veikia kartu ir dar bažnyčios fone, tai bus ženklas, jog viskas yra O.K., tai
yra visiems priimtina norma, net Bažnyčiai. Turime nepamiršti, kad demokratinėje visuomenėje
vieno žmogaus laisvė ir teisės ribojasi su kito žmogaus laisve ir teisėmis. Demokratija
kol kas laikoma tobuliausia žmonių sugyvenimo forma, bet čia mažuma paklūsta daugumai.
Matome, kad Europoje ne viskas vyksta gera linkme. <…> Einame prie to, kad dauguma
paklūsta mažumai. Daugumos vertybių gynimas laikomas diskriminacija kitaip manančiųjų
atžvilgiu. Nenoriu pasakyti, kad Katalikų Bažnyčia negerbia homoseksualių asmenų arba
juos kaip nors niekina. Anaiptol, Bažnyčia ragina atsigręžti į tuos žmones su pagarba
ir netgi gailesčiu, nes jie kenčia dėl to, kad tokie yra. Tačiau atvira tokio gyvenimo
būdo propaganda yra mums nepriimtina.“
„Laikinoji sostinė“, „Lietuvos rytas“
ir interneto vartai „Delfi“ rašė apie stojančiųjų priėmimą į kunigų seminarijas. Stojančiųjų
į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją padaugėjo, lyginant su praėjusiais
metais, Kauno kunigų seminarija priėmė tiek pat stojančiųjų, kiek ir pernai, o štai
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija sulaukė tik 3 kunigo kelią nusprendusių rinktis
jaunuolių. Tačiau seminarijos rektorius kunigas Žydrūnas Vabuolas sako, kad buvo besikreipusiųjų
vėliau, pasibaigus priėmimui, tad galutinis įstojusiųjų skaičius bus žinomas rugsėjo
viduryje. Kauno kunigų seminarija į parengiamąjį kursą šįmet priėmė 6 kandidatus.
„Metai parengiamajame kurse yra apsvarstymo, apsisprendimo metai. Paskui bus matyti
– jie patys apsisprendžia“, – aiškino seminarijos rektorius monsinjoras Aurelijus
Žukauskas. Į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos paruošiamąjį
kursą šįmet priimti 7 kandidatai. Pernai jų tebuvo 4. Anot laikinojo seminarijos rektoriaus
teologijos daktaro kunigo Arvydo Ramono, „Vaizdžiai kalbant, kaip ir obuolių – vienais
metais būna daugiau, kitais – mažiau. Masių čia nėra ir negali būti.“ (Asta
Petraitytė)