Lietuvos spaudos apžvalga (rugpjūčio 23 d.)

Po Europą keliaujantis vadinamasis tolerancijos vilkikas, kuris propaguoja mažumų teises, beje, daugiausia seksualinių mažumų, trumpai stabtelėjo Vilniuje. Į Kauną neužsuko. Mat šio tolerancijos vilkiko žygio organizatoriai iš pradžių užsimoję apsistoti Kaune, prie Karmelitų bažnyčios, negavo tam miesto valdžios leidimo, dėl itin nederamai pasirinktos vietos sukilo ir pasipiktinusių žmonių balsai. Tad vėliau ir privačios aikštelės prie prekybos centro „Molas“ savininkai pareiškė nepageidaują, kad šalia į šeimas orientuoto prekybos centro sustotų tolerancijos vilkikas. Ta proga „Kauno dienoje“ gvildenamas klausimas, ar dauguma gali tikėtis mažumų tolerancijos savo išpažįstamoms vertybėms, ar vadinamoji tolerancija nėra smūgiai į vienus vartus.

Dienraščio korespondentės pakalbintas sociologas Artūras Tereškinas nesirinkdamas žodžių išrėžė: „Kaip mokslininkas ir kaip pilietis manau, kad Kauno ir Vilniaus merai yra debilai. Jie nesuvokia, kad neįsileisdami tolerancijos vilkiko į viešąją erdvę diskriminuoja ne tik gėjus, bet daugybę visuomenės grupių, parodo Lietuvą kaip tamsumos ir netolerancijos pavyzdį. Jeigu tas vilkikas būtų normaliai prisistatęs, niekam nebūtų užkliuvę homoseksualai, kaip nutiko dabar.“ Tereškinas apkaltino ir Bažnyčią: „Katalikų Bažnyčia, užuot skleidusi meilę, yra itin netolerantiška seksualinėms mažumoms ir skleidžia neapykantą. Kai kuriose šalyse normalu gyventi vyrui su vyru, moteriai su moterimi. Juos irgi sukūrė Dievas, bet jie savo socialinį gyvenimą tvarko visiškai kitaip. Todėl turėtume išplėsti normalumo, pakantumo ir tolerancijos ribas.“

Tame pačiame straipsnyje apie toleranciją pateikiamos ir kunigo Kęstučio Kėvalo mintys: „Tolerancijos srityje turime ką veikti, bet nereikia painioti skirtingų dalykų: jeigu neįsileidome tolerancijos vilkiko, nereiškia, kad mes netoleruojame romų, neįgaliųjų ar juodaodžių. Išreiškiame savo poziciją vienos grupės atžvilgiu ir įvardykime ją konkrečiai – mes nesutikome įsileisti homoseksualų propagandos. Prisistatydami kartu su neįgaliais, kitataučiais ar kitos rasės žmonėmis jie prisidengia tų žmonių problemomis. Gėjai provokuoja visuomenę reikalaudami, kad tolerancijos vilkiko renginiai vyktų miesto viešojoje erdvėje, net prie bažnyčios. Vaizdas veikia galingai. Jeigu visuomenė matys, kad skirtingų grupių žmonės veikia kartu ir dar bažnyčios fone, tai bus ženklas, jog viskas yra O.K., tai yra visiems priimtina norma, net Bažnyčiai. Turime nepamiršti, kad demokratinėje visuomenėje vieno žmogaus laisvė ir teisės ribojasi su kito žmogaus laisve ir teisėmis. Demokratija kol kas laikoma tobuliausia žmonių sugyvenimo forma, bet čia mažuma paklūsta daugumai. Matome, kad Europoje ne viskas vyksta gera linkme. <…> Einame prie to, kad dauguma paklūsta mažumai. Daugumos vertybių gynimas laikomas diskriminacija kitaip manančiųjų atžvilgiu. Nenoriu pasakyti, kad Katalikų Bažnyčia negerbia homoseksualių asmenų arba juos kaip nors niekina. Anaiptol, Bažnyčia ragina atsigręžti į tuos žmones su pagarba ir netgi gailesčiu, nes jie kenčia dėl to, kad tokie yra. Tačiau atvira tokio gyvenimo būdo propaganda yra mums nepriimtina.“

„Laikinoji sostinė“, „Lietuvos rytas“ ir interneto vartai „Delfi“ rašė apie stojančiųjų priėmimą į kunigų seminarijas. Stojančiųjų į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais, Kauno kunigų seminarija priėmė tiek pat stojančiųjų, kiek ir pernai, o štai Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija sulaukė tik 3 kunigo kelią nusprendusių rinktis jaunuolių. Tačiau seminarijos rektorius kunigas Žydrūnas Vabuolas sako, kad buvo besikreipusiųjų vėliau, pasibaigus priėmimui, tad galutinis įstojusiųjų skaičius bus žinomas rugsėjo viduryje. Kauno kunigų seminarija į parengiamąjį kursą šįmet priėmė 6 kandidatus. „Metai parengiamajame kurse yra apsvarstymo, apsisprendimo metai. Paskui bus matyti – jie patys apsisprendžia“, – aiškino seminarijos rektorius monsinjoras Aurelijus Žukauskas. Į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos paruošiamąjį kursą šįmet priimti 7 kandidatai. Pernai jų tebuvo 4. Anot laikinojo seminarijos rektoriaus teologijos daktaro kunigo Arvydo Ramono, „Vaizdžiai kalbant, kaip ir obuolių – vienais metais būna daugiau, kitais – mažiau. Masių čia nėra ir negali būti.“ (Asta Petraitytė)