Popiežiaus kalba prieš sekmadienio vidudienio maldą

Prieš sekmadienio vidudienio maldą, Castelgandolfo rūmų kieme buvusiems maldininkams, popiežius, kaip įprasta, keliais sakiniais komentavo Mišių Žodžio liturgijos skaitinius.

Šiandien, Dvidešimtąjį eilinį sekmadienį, liturgija mums siūlo pamąstyti apie prašo Izaijo žodžius: „svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį, kad man tarnautų, aš nuvesiu į savo šventąjį kalną ir savo maldos namuose juos pradžiuginsiu. Manieji namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“. Apie išganymo visuotinumą kalba ir apaštalas Paulius antrajame skaitinyje, ir Evangelijos puslapis, pasakojantis kaip Jėzus išklausė moteris kananietės, tai yra svetimšalės, maldavimą dėl jos tvirto tikėjimo. Dievo Žodis mus dar kartą ragina pamąstyti apie Bažnyčios, susidedančios iš visų rasių ir kultūrų, misijos visuotinumą. Čia ir glūdi didžioji bažnytinės bendruomenės atsakomybė. Ji pašaukta būti visiems svetinga, būti visos žmonių giminės vienybės ženklas ir įrankis.

Labai svarbu, ypač dabartiniais mūsų laikais, kad kiekviena krikščionių bendruomenė gerai įsigilintų į šitokią savivoką ir gerai ją suprastų, - kalbėjo popiežius. Šitaip ji galės padėti pasaulietinei visuomenei įveikti visas rasizmo, nepakantos ir žmonių atstūmimo pagundas, padės jai taip tvarkyti savo gyvenimą, kad visada būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas. Vienas didžiausių žmonijos laimėjimų kaip tik ir yra rasizmo nugalėjimas. Vis dėlto, dar gana dažnai pasitaiko nerimą keliančių išpuolių. Juos dažnai nulemia socialinės ar ekonominės problemos, kuriomis niekada nevalia teisinti rasinės diskriminacijos ar žmonių niekinimo. Melskimės, kad visur bręstų pagarba kiekvienam žmogui ir atsakingas supratimas, jog tik priimant ir gerbiant visus žmones įmanoma sukurti pasaulį, kuriame viešpataus tikras teisingumas ir taika.

Toliau savo kalboje popiežius atkreipė dėmesį į tragiškas žinias apie kasdien keliuose įvykstančias nelaimes, apie eismo avarijose žūstančius žmones. Negalime susitaikyti su šita liūdna tikrove,- kalbėjo popiežius. Žmogaus gyvybė yra brangus turtas. Yra tikrai nežmoniška, kad tiek daug žmonių žūsta arba sunkiai suluošinami dėl priežasčių, kurių daugeliu atveju būtų galima išvengti. Reikia daugiau atsakomybės. Pirmiausia vairuotojai turi būti atsakingesni, nes dauguma nelaimių įvyksta dėl greičio viršijimo ir neatsargumo. Eismo priemonės vairavimas viešame kelyje reikalauja moralinės ir pilietinės atsakomybės. Už pilietinių vertybių ugdymą atsakingos atitinkamos institucijos. Mes, Bažnyčia, jaučiame atsakomybę už moralinį ugdymą. Krikščionys vairuotojai teatlieka rimtą sąžinės sąskaitą. Krikščionių bendruomenė teragina savo narius taip pat ir vairavime matyti krikščioniškos veiklos sritį, kurioje ginama žmogaus gyvybė ir liudijama artimo meilė. Šias bėdas pavedame motiniškam Mergelės Marijos užtarimui,- baigė savo kalbą popiežius Benediktas XVI. (jm)