Lietuvos spaudos apžvalga (rugpjūčio 16 d.)

Ruošimąsi Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmei temdė grėsmingos iš Gruzijos atskriejančios žinios. Jau praėjusios savaitės pradžioje Lietuvos žiniasklaida išplatino kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimąsi į tikinčiuosius. Jame raginama nelikti abejingiems karo Gruzijoje paliestiems žmonėms. „Tikime didžia maldos galia. Jei negalime tiesiogiai paveikti konflikte dalyvaujančių šalių, tai visuomet galime melsti Dievą sustabdyti kraujo liejimą. Kviečiame Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius šv. Mišiose melstis už Gruzijos žmones. Savo maldoje prisiminkim visus nukentėjusius, žuvusius ir jų artimuosius. <…> karštai melskime taikos, savo maldas patikėdami Švč. Mergelei Marijai, Kristaus ir visų krikščionių Motinai“, – rašoma arkivyskupų laiške. Vilniaus Dievo Gailestingumo bažnyčios bendruomenė pakvietė žmones rugpjūčio 14-ąją rinktis maldai už taiką Gruzijoje. 19 val. aukotos šv. Mišios, o po jų per visą naktį vyko Švč. Sakramento adoracija maldos už taiką Gruzijoje intencija.

Per visą Lietuvą nuvilnijo Žolinės šventė. Lietuvoje daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo titulą, tad jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai. Nuo seno garsūs Žolinės atlaidai vyksta Pivašiūnuose, Krekenavoje, Zarasuose, Pažaislyje, Rumšiškėse. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Zarasuose, Žolinės atlaidai švenčiami drauge su miesto švente. Apžvalginis straipsnis apie Žolinės atlaidų šventimo tradicijas pateikiamas Lietuvos radijo ir televizijos tinklalapyje.

„Lietuvos ryte“ plačiau rašoma apie garsiuosius Pivašiūnų Mergelės Marijos Dangun Ėmimo atlaidus. Juolab kad jie šįmet – jubiliejiniai. Prieš 20 metų, 1988-aisiais, nuo senų laikų garsus Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, paveikslui suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Sykiu šįmet sukanka 360 metų nuo pirmosios bažnyčios Pivašiūnuose įsteigimo. Pivašiūnų klebonas Vincas Baublys džiaugėsi, kad Pivašiūnų atlaidai tampa vis plačiau žinomi, sulaukiama maldininkų net iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos.

Rugpjūčio 17-ąją Kaune, jaukioje Aukštosios Panemunės bažnyčioje, švenčiami garsūs Šventojo Roko atlaidai. Įsimintini Šventojo Roko atlaidai šįmet ir Palangoje. Mat į Palangos bažnyčią iš Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro parvežtas restauruotas XVII a. nežinomo Lietuvos dailininko nutapytas didžiojo altoriaus paveikslas Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu. Apie tai išsamiai rašoma interneto dienraštyje „Bernardinai“.

Lietuvos radijo ir televizijos tinklalapyje informuojama, kad rugpjūčio 16-ąją renovuotoje Kražių kolegijoje duris atvėrė naujasis Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras ir Kražių kraštotyros muziejus. Taip iškilmingai paminėtas jėzuitų atėjimo į Kražius 400 metų jubiliejus, taip pat šio miestelio 755 metų jubiliejus. Ruošiamasi rekonstruoti ir garsiąją Kražių bažnyčią. Kražių kolegija veikė 1616–1844 m. Anot istorinių šaltinių, ji buvo bene svarbiausias Žemaitijos švietimo bei religinio gyvenimo centras, po Vilniaus bene didžiausias Lietuvos jėzuitų provincijos mokslo židinys. Ką tik duris atvėrusio Sarbievijaus centro misija – atgaivinti buvusios Kražių jėzuitų kolegijos tradicijas. Tikimasi visiems sudaryti sąlygas čia dvasiškai tobulėti.

Interneto vartuose „Delfi“ kalbinamas kunigas Ričardas Doveika, šiomis dienomis baigiantis savo tarnystę Vilniaus arkikatedroje ir veikiai pradėsiantis eiti naujas Lietuvos Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas. Kunigas „Delfi“ skaitytojus ragino niekada neužmiršti esminių dalykų: žiūrėti į Dievą ir šalia esantį žmogų. (Asta Petraitytė)